Mažą pelėdžiukę gyventojai rado Vaišvydavoje namo kieme. Į pagalbą suskubo daugybę metų laukiniais gyvūnais prieglaudoje „Lesė“ besirūpinęs Karolis.
„Pranešimą pastebėjau pats internete, pamatęs kad tai Raudonosios knygos atstovas, net nesuabejojau, kad reikia padėt. Man buvo svarbiausia paukštį parsivežt, įvertinti jo būklę, vis dėlto jis 4 dienas buvo nevalgęs“, – teigia gyvūnų priežiūros specialistas Karolis Kulikauskas.
Kiek atsigavusi didžiaakė jau doroja vištų širdeles.
„Tik parsivežus palaukiau truputėlį, kad paukštis nusiramintų truputėlį po kelionės. Po valandos pabandžiau pamaitinti, paukštis noriai, godžiai valgė. Maisto daviau nedaug, kad neperšert“, – pasakoja Karolis.
Tai pati mažiausia Europoje – žvirblinė pelėda. Ji įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Tad ja pasirūpinti sutinka zoologijos sodo specialistai.
„Ji čia sode gaus vabzdžių, graužikų, ir pavasarį bus paleista į gamtą“, – tikina Lietuvos zoologijos sodo kuratorė Rasa Mikuličienė.
Sako, kad dabar paleisti didžiaakę laisvėn būtų rizikinga.
„Jos kaupia atsargas, į įvairias ertmes, į urvelius prisikemša maisto. Ir turi savo sandėlius, jie mes ją paleistumėm nežinomoj vietoj, ji neturėtų tų prikauptų resursų ir galėtų pražūti“, – sako R. Mikuličienė.
Dar neseniai žvirblinės pelėdos mūsų šalyje buvo labai retos, dabar skaičiuojama iki tūkstančio porų.
„Žiemos metu, prastėjant mitybinėm sąlygom, dažnai gyvena netoli lesyklų, kur žmonės lesina smulkius žvirblinius paukštelius, o šita pelėda juos ir gaudo, ji aktyvi ir dieną“, – pasakoja T. Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Saulius Rumbutis.
Tad dažnai bemedžiodama atsitrenkia į didelius namų stiklus. O prieglaudoje „Nuaras“ praleidusią gulbę specialistai veš vėl paleisti į Nemuną – ji sveika. Į mišką keliaus ir voverė.
Gyventojai išvydę neskrendantį paukštį ar kokį smulkų žvėrelį prieglaudas atakuoja skambučiais, ieško pagalbos ir pyksta, kad ji vėluoja. Didžiausias antplūdis šąlant orams ir pavasarį. Gyvūnų globėjai sako, kad laukinių gyvūnų gelbėtojų vaidmens imtis reiktų ne visada – mat be ėdesio lieka kiti žvėrys.
„Jeigu tai jūrinis erelis, sulūžusiu sparnu tai geriausia pasikonsultuoti su specialistais, bet jei tai antelė ar kitas paukštelis lūžusiu sparnu, kuris nėra Raudonojoj knygoj, tai geriau palikti natūralioj gamtoj. Lūšis, tiek lapė – jos irgi mėsėdžiai gyvūnai ir naivu manyti, kad pasikasa žolės ir pavalgo“, – teigia Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas Vytautas Gustaitis.
Ne visiems sužeistiems gyviams įmanoma padėti, o ir įstaigų gebančių jais tinkamai pasirūpinti labai trūksta. Per pora metų veiklą sustabdė dvi prieglaudos, kurios specializavosi šioje srityje – „Lesė“ ir „Atgal į gamtą“. O pagalbą visoje šalyje jau 10 metų teikianti gyvūnų globėjų asociacija, nors turi daug pagalbininkų, sako, į pranešimus reaguoja pagal situaciją ir žmonėms pataria apsišarvuoti kantrybe.
„Jei numuštas koks kanopinis gyvūnas urbanizuotoje vietovėje, mieste mes reaguojame per dvi valandas. Matot, ekipažai mūsų išsibarsto po visą Lietuvą. Nėra taip, kad mes vienoj vietoj sėdėtumėm ir lauktumėm, kad čia tuoj iškvietimas bus ir tada šaunam, lekiam“, – sako V. Gustaitis.
Artimiausiu metu pagalbos laukiniams gyvūnams daugės. Pakaunėje Naujuosiuose Muniškiuose beveik 6 hektarų plote kyla pirmasis šalyje Laukinių gyvūnų globos centras, kuris veiks nuolat – 24 valandas per parą be jokių išeiginių.
„Tokie gyvūnai būtų pristatomi į šitą centrą, jie būtų gydomi, jei reikia suteikiama veterinarinė pagalba, globojami, reabilituojami ir adaptuojami tam, kad jie pasveikę galėtų būti paleisti į natūralias savo buveines“, – sako LSMU Veterinarijos akademijos kancleris Mindaugas Malakauskas.
Ten pateks ne tik laukiniai mūsų krašto gyvūnai, bet ir konfiskuoti egzotiniai gyviai.
„Planuojama kad per metus į šitą centrą galės patekti net iki 1200 gyvūnų, kuriems reikalinga pagalba“, – kalba M. Malakauskas.
Šis centras duris turėtų atverti 2023 pabaigoje.
