„Grigeo Klaipėda“ skandalui jau gerokai įsisiubavus, parlamentaras Simonas Gentvilas vienas aktyviausių politikų besipiktinančių „Grigeo" veiksmais ir įmonės vykdyta Kuršių marių tarša. Pasak liberalo prieš daugiau nei metus jis, taip pat ir tuometinis aplinkos ministras Kęstutis Navickas susitiko su taršių verslų atstovais, tarp jų ir „Grigeo“, o jau gruodžio pradžioje Seimui Gentvilas pateikė įstatymo projektą – skatinti įmones jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų sumažinant joms mokesčius už nuotėkų valymą.
Siūlomas paskatinimas rimtas – prie miesto vamzdynų prisijungę verslininkai penkerius metus už paslaugas mokėtų tik pusę sumos, skirtumą padengtų valymo įmonė – kitaip tariant klaipėdiečiai.
„Milžiniškas taršos šaltinis, kurį reikia stengtis visais įmanomais būdais apsaugoti. Miesto savivaldybė ir komunaliniai tinklai turi apskaitą, kuri būtų parodžiusi, kad neadekvačiai maži nuotekių kiekiai iš „Grigeo“, bet „Grigeo“ nenorėjo parodyti. Taršos leidimuose 2012 metais irgi trigubindama produkcijos skaičių, paliko tuos pačius nuotekų skaičius“, – sako Seimo narys Simonas Gentvilas.
Paaiškėjus, kad „Grigeo Klaipėda“ į Marias taršias nuotekas tūkstančiais tonų pylė sąmoningai ir sistemingai, aiškėja ir pagrindinis motyvas – noras sutaupyti valymui skiriamus įmonės pinigus. Dumblą savarankiškai valydama ir leisdama nuotekas į marias „Grigeo Klaipėda“ kasmet išleisdavo apie 600 tūkstančius eurų, o štai „Klaipėdos vandenų“ kaštai už tokias paslaugas jau siektų apie pusantro milijono.
Taigi, jei Simono Gentvilo pasiūlymą Seimas būtų priėmęs „Grigeo“ ne tik būtų išsprendusi savo taršos problemą, panaikinusi rizikas, bet ir būtų sutaupiusi šimtatūkstantines sumas, kurias privalėtų išleisti jei jos atliekas valytų Klaipėdos vandenys.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, kuriam už esą neveiksnumą dabar Gentvilas siūlo atsistatydinti, sako, jog tuometinis pasiūlymas atrodė įtartinas – kone paruoštas konkrečiai ir vienintelei įmonei – „Grigeo“, mat dauguma bendrovių uostamiestyje be vargo ir anksčiau pačios buvo prisijungusios prie miesto vamzdyno.
K. Mažeika primena, jog tuomet kai Simonas Gentvilas dar darbavosi Klaipėdos taryboje ir „Grigeo“ prašė leidimo plėsti savo veiklą, buvo progų aptikti ekologinių pažeidimų. Pasak Mažeikos tai žinutė prokurorams, jog šie patikrintų politikų ir „Grigeo“ ryšius.
Beje, Simonas Gentvilas ir pats neslepia, jog su „Grigeo“ vadovu Gintautu Pangoniu yra pažįstamas ir ne kartą bendravęs. Tačiau sako, kad tai nieko nereiškia, esą politikų ir verslo atstovų bendravimas ar susitikimai nėra nusikaltimas. Esą, „Grigeo“ vadovas pinigais parėmė ir abu kandidatus prezidento rinkimų antrajame ture.
„Tuo laikotarpiu kolega buvo ne Seimo nariu, bet buvo tarybos nariu, aktyvus politikas Klaipėdoje, tai tas ryšys ir mero, ir kolegos Simono, ir ta pati partija, bendri interesai, tai kelia klausimų ir jie turi būti atsakyti“, – pasakoja K. Mažeika.
Seimo aplinkos apsaugos komiteto narys konservatorius Paulius Saudargas siūlymą kompensuoti verslininkams pusę nuotekų tvarkymo kaštų pamena. Tačiau signalų apie galimus „Grigeo“ pažeidimus ar ryšius su politikais tada esą nepajuto.
„Tuo metu buvo sunku vertinti, nematant tų dalykų, kurie išaiškėjo dabar. Vertinti dabar galima dvejopai. Tai ir paskatinimas verslui šioks toks, bet turbūt 50 procentų yra gana didelis paskatinimas“, – teigia Seimo narys Paulius Saudargas.
Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis mano, jog jei verslininkų kompensacijoms būtų pritarta, tai būtų nesąžininga prieš visuomenę: „Reikia suprasti viena, jei tu steigi verslą ir tu jį ruošiesi daryti, negali visos visuomenės padaryti įkaitu. Turi gali galvoti apie pasekmes ir galvoti apie rizikas. Manau, kad tas siūlymas nelabai logiškas.“
R. Karbauskis taip pat pastebi, jog su „Grigeo“ esą besibičiuliavę Klaipėdos liberalai vos per kelias dienas kategoriškai pakeitė savo nuomonę apie bendrovę. Anot „Valstiečių“ frakcijos pirmininko, Klaipėdos mero slenkstį ilgus metus mindavo smarve besipiktinantys gyventojai, tačiau tam Vytautas Grubliauskas iki antradienio, kai taršos skandalas iškilo į paviršių, buvo abejingas.
„Klaipėdos meras dar neseniai mūsų ministrui aplinkos aiškino kokia tai nuostabi įmonė, kiek ji daug duoda savivaldybei ir taip toliau. O kai paaiškėjo faktai, meras pradėjo šnekėti visai priešingus dalykus. Šitoje sitaucijoje tikiuosi, kad prokuratūra aiškiai tuos ryšius įvertins“, – sako R. Karbauskis.
Beje, „Grigeo“ su Klaipėdos meru susijusi piniginiais saitais. Įmonė rėmė Grubliausko ir jo žmonos organizuotą „Klaipėdos Pilies Džiazo Festivalį“. Nors meras teigia, kad jau kurį laiką yra atsiribojęs nuo šio renginio organizavimo darbų, dabar pagrindinė festivalio organizatorė yra jo žmona Inga.
TV3 žinioms ji pateikė statistiką apie „Grigeo“ skirtą paramą. 2017 metais buvo skirti 5000, o pernai, jubiliejiniam 25-ajam festivaliui – 7500 eurų. „Grigeo“ rėmė ir kitus renginius bei įstaigas: Klaipėdos dramos teatrą, Jūros šventę, uosto įmonių spartakiada. Tiesa, dabar Inga Grubliauskienė sako, jog ateityje bet koks bendradarbiavimas su „Grigeo“ yra neįmanomas ir yra šokiruota dėl ekologinio nusikaltimo.
„Manau, kad rėmė daug politinių partijų ir judėjimų, renginių. Aš šioje vietoje nenagrinėjau jų socialinės politikos ir ką jie rėmė, ko nerėmė. Matyt niekam nekilo abejonių dėl jų reputacijos iki šių dienų“, – pasakoja Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Šiuo metu „Grigeo Klaipėda“ jau prisijungė prie „Klaipėdos vandenų“ tinklo. Greičiausiai nuotekos savivaldybės įmonėje bus tvarkomos ir ateityje.
