„Grigeo“ situacija parodė vieną taršos šaltinį, tačiau prokuratūroje tiriami ir kiti taršos šaltiniai. Mūsų prokurorai tiriamų objektų turi daugmaž dešimt, ir ten situacija irgi neblizga, galbūt apimtys yra kitos“, – sakė D. Pocienė.
„Aš kalbu apie taršą įvairiais būdais, ne tik fizinę taršą, bet ir kvapų taršą, kas labai aktualu mūsų bendruomenei. Kol kas prokurorams pavyko identifikuoti tam tikrus šaltinius, tačiau tyrimas yra tęsiamas. Kriminalinių nusikaltimų (tyrime dėl kvapų taršos – BNS) mes neįžvelgėme, tačiau turime priekaištų tam tikroms institucijoms“, – kalbėjo vyriausioji prokurorė.
Tokią informaciją ji pateikė penktadienį per išvažiuojamąjį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdį Klaipėdos savivaldybėje pristatydama tyrimą dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkos taršos.
Apie šį tyrimą prokurorė sakė, kad surinkta pakankamai duomenų pagrįstai manyti, jog įvykdyta nusikalstama veikla, tai buvo tyčiniai veiksmai, sąmoningai išleidžiant nevalytas gamybos atliekas į Kuršių marias.
Prokurorė taip pat patvirtino, kad jų informacijos šaltinis, davęs pagrindą tyrimui pradėti, buvo ne iš aplinkosaugos institucijų.
Į Seimo narės konservatorės Agnės Bilotaitės klausimą, ar tai buvęs pranešėjas, ji teigė negalinti atsakyti.
„Iš tikrųjų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktinio pagrindo tiesiog nepasakysiu, negaliu atskleisti, šaltinių buvo ne vienas, jie įvairūs, tik, kaip sakiau, nebuvo iš aplinkosaugos“, – sakė prokurorė.
„Bendra situacija byloja apie tai, kad Klaipėdoje aplinkos apsauga kaip funkcija arba buvo nevykdoma, arba formaliai vykdoma“, – pažymėjo D. Pocienė.
Parlamentarės konservatorės Aistės Gedvilienės klausiama, kodėl iki šiol niekam nepateikti įtarimai dėl „Grigeo“ išleistų nuotekų, prokurorė prašė kantrybės.
„Kratų metu paimta labai daug dokumentacijos, elektroninių duomenų. Tam, kad būtų galima viską įvertinti, susipažinti, reikalingi ir žmogiškieji resursai, ir šiek tiek laiko. Noriu paprašyti, kad būtumėte pakantūs, viešoje erdvėje komentarais netrukdytume šitam darbui, ir, tikiuosi, kad kitą savaitę mes turėsime jums daugiau ką papasakoti“, – tvirtino D. Pocienė.
Anksčiau penktadienį įvykio vietoje uostamiesčio prokurorė Gina Skersinskytė žurnalistams patvirtino, kad įtarimai tyrime dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkos taršos bus pateikti kitą savaitę.
„Įtarimai bus pareikšti kitą savaitę, manau, kad (įtariamųjų – BNS) bus ne vienas ir ne du“, – sakė pareigūnė. Jos pasisakymą transliavo portalas „Atvira Klaipėda“.
Klausiama, ar įtarimai bus pateikti įmonės vadovams, ar nebus taip, kad kalti liks tik sklendes atidarę darbuotojai, prokurorė teigė, kad „visaip gali būti, jei operatorius suvokė, ką jis daro, jis gali tapti įtariamuoju“.
Prokurorė patvirtino, jog mano, kad nevalytos nuotekos leistos su vadovybės žinia, tai buvo daroma kasnakt.
„Buvo junginėjamos sklendės, ir buvo junginėjamos tyčia, kad būtų išleistos nuotekos. Manome, kad kiekvieną naktį. Ikiteisminio tyrimo uždavinys – išsiaiškinti, (kiek laiko leistos nuotekos – BNS), bet mes manome, kad buvo junginėjamos kiekvieną naktį“, – kalbėjo pareigūnė.
Ji sakė kol kas nežinanti, ar nuotekos buvo išleidžiamos per avarinį, ar per kokį kitą vamzdį. Pačios sklendės, kurios jungtos, pareigūnės teigimu, įrengtos įmonės siurblinėje.
Klaipėdos prokurorai antradienį pradėjo tyrimą dėl bendrovės „Grigeo Klaipėda“ veiklos – teigiama, kad įmonė nevalytas nuotekas į Kuršių marias galėjo leisti specialiai tam sumontuotu aplinkvamzdžiu. Taip galėjo būti daroma ne vienus metus, tad žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų.
„Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas Gintautas Pangonis sako, kad netinkamai išvalytos nuotekos į Kuršių marias pateko per avarinį vamzdį.
Jo teigimu, kai kurios nuotekos į Kuršių marias Dumpiuose pateko po mechaninio valymo, bet neišvalytos biologiškai. Kiek nuotekų pateko į marias, G. Pangonis sakė šiuo metu nežinantis.
Bendrovė pažadėjo atlyginti padarytą žalą.
