Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
„Mano aplinkoje yra ne vienas atvejis, kada vaikai, jau yra maitinami antidepresantais. Buvo atvejai, kai vaikai save žaloja. Na, įvairiausi atvejai – tokie, kurių anksčiau nebuvo.
Aš sakyčiau, kad prieš priimant tokius sprendimus reikėtų labai pasitarti su psichologais, psichiatrais“, – pasakojo I. Krasuckienė.
Praėjęs karantinas Ingos vaikams kirto psichologiškai, o vienam iš berniukų diagnozuota su karantininiu sėslumu susijusi liga.
„Kai nuvežėme pas kinezeterapeutą, pasakė, kad, jei tai būtų suaugęs žmogus, jam diagnozuotų sunkią depresijos formą. Tai yra pasekmė to, kad aktyvų vaiką, kuris socialus, mėgsta būti su draugais, bendrauti, mes uždarėme ir sąžiningai laikėmės karantino, todėl nebuvo jokių susitikimų su draugais“, – išgirstais medikų žodžiais pasidalijo Inga.
Karantinas bus, jei užsipildys ligoninės
Tačiau valdžia ir medicinos specialistai kol kas laikosi savo – jei ligoninės bus pilnos, tai užsidarysime visi.
„Jei tikrai omikronas ir kitos mutacijos, kurios jau matome atsirado kitose šalyse, užpildys ligonines ir reanimacijas, tai be abejo taip gali būti“, – sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
„Jei sveikatos sistema nebegalės normaliai funkcionuoti ir gydyti žmonių, tai tada reikia paprasčiausiai kuriam tai laikui, kažkiek tai stabdyti mūsų socialinį gyvenimą“, – tikino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas.
Prakalbus apie karantiną politikų tarpe pasipylė priekaištai pandemijos valdymo strategams. Esą yra nesudėtingas būdas sužinoti, ar reikės gelbėti užsikimšusias ligonines, ar galime gyventi ir nebesibaiminti dar vieno Lietuvos uždarymo.
„Žinome, kiek yra paskiepytų sustiprinančia doze, žinome, kiek yra persirgusių. Tai visą šitą sudėjus ir suskaičiavus galima pasakyti, kiek žmonių patektų į ligonines, net jei jie visi užsikrėstų per vieną dieną ir daliai žmonių po dviejų savaičių staiga reikėtų pagalbos. Ar tai yra padaryta, ar ne – aš nežinau, bet manau, kad ne“, – teigė Seimo narys Aurelijus Veryga.
S. Skvernelis: „Nebūna trumpo karantino“
O pradėtos diskusijos apie naują karantiną, tikrai nepridėjo optimizmo ir vilties nuo ribojimų pavargusiai pandemijos pabaigos laukiančiai tautai.
„Tai šiandien kalbėti ir dabar vėl gąsdinti, kad bus labai griežtas ir trumpas... Na, nebūna trumpo karantino, jeigu norime pasiekti rezultatą turbūt tie patys moksliniai tyrimai rodo, kad jis turi būti pakankamai ilgas“, – aiškino Seimo narys Saulius Skvernelis.
„Šiuo atveju jis nusišneka. Kolegai Skverneliui ir visiems kitiems patarčiau nekurti sąmokslo teorijų, nes bėda yra didžiulė, pasaulinė pandemija, žmonės miršta ir politiką bei reitingus reikia kelti kitose srityse“, – atkirto A. Matulas.
Daugelį pykdo ne tik kalbos apie karantiną, bet ir taikomi dvigubi apsaugos nuo koronaviruso standartai. Vienur – dešimt tūkstančių, kaip silkės bačkoje ir be kaukių, o kitur – griežtai draudžiami, bet kokie net ir keliolikos žmonių susibūrimai.
„Tas omikronas, aš jį vadinu makronu, tai jis plinta. Dieve mano, tai reikia saugotis. Tik nereikia taip, kaip SEL koncertai. Dieve mano, klausykit, tiek žmonių ir be kaukių, atsiprašau“, – sakė žurnalistų kalbinta vilnietė Danguolė.
O po visų dvigubų standartų taikymo turi užsidaryti visi – ir skiepyti, ir neskiepyti, ir persirgę, ir pasveikę. Nebekalbama apie karantiną, kuris būtų nutaikytas į nepaskiepytas rizikos grupes ir kitus imuniteto neturinčius suaugusius piliečius.
„Tai kam uždarinėti, tai reikia skatinti tas profilaktines apsaugos priemones – socialinę distanciją, didinti testavimo apimtis. Bet ne, mes padarome taip, kad viską gauti būtų sunku, kad testuotis būtų nebeįmanoma ir dar gąsdiname viską uždaryti“, – teigė S. Skvernelis.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas beriamą kritiką atremia. Elgiamasi taip, kaip elgiasi daugelis su omikronu kovojančių šalių, nes geriau mokytis iš svetimų klaidų, nei daryti jas patiems.
„Vyriausybė nepriima vieno ar kito sprendimo iš lubų. Vis tiek yra analizuojama situacija. Nėra tos vieningos praktikos ir kitose šalyse. Vienos kalba apie ketvirtą dozę, kitos pradėjo kalbėti, kad reikia rinktis Švedijos variantą ir imunitetą bandyti įgyti per visuotinį susirgimą“, – aiškino A. Matulas.
„Gal reikia daryti, kaip tie daro, o gal kaip anie. Aš nežinau, čia kaip grožio konkursas šalių, kuri gražiau daro, yra ne pandemijos valdymas, o kažkoks simpatijų ir antipatijų, kam kokia šalis patinka“, – tokią poziciją kritikavo A. Veryga.
Tėvai prašo vieno dalyko
Kad ir koks artimiausiu metu epidemiologinis scenarijus besiklostytų, tėvai prašo vieno vienintelio – leisti vaikams lankyti mokyklas.
„Jei man žada, kad bus griežtas ir tris savaites, ar rimtai? Kas gali garantuoti? Paskui sakys, žiūrėkite, atėjo dar kita atmaina – dar trims savaitėms (karantinas – red. past.).
Mes jau šitiek laiko prasėdėjom, tegul protingi žmonės paieško visų įmanomų sprendimų neuždarant vaikų į izoliaciją kaip į kalėjimą“, – piktinosi I. Krasuckienė.
Buvusių karantinų pasekmes jausime dar labai ilgai, nes prie psichologų kabinetų eilės, kuriose – tūkstančiai rimtų psichologinių sutrikimų turinčių vaikų su mintimis apie savižudybę, savižalos problemomis, nerimo ir depresijos simptomais.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
