Į Anykščių medžiotojo Alberto Kručkausko kameros objektyvą papuolė dar neregėtas trofėjus – tikrų tikriausia rudoji meška. Į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta viešnia iš čia pat plytinčio miško masyvo išlindo apie 9 vakaro.
Matyti, kad orą uodžianti rudoji neskubėdama apžiūri vietą kurį laiką patrepsi aplinkui ir palengva nušlepsi tiesiai prie jaukyklos. Čia jos dėmesį pirmiausiai patraukia nuo žemės sklindantis kvapas. Reto vaizdo savininkas vilnietis Albertas spėja, kad meškutę greičiausiai atviliojo ne kukurūzai, o cukrinių runkelių sirupas.
„Tai mano pirmas fiksuotas vaizdas labai džiugu iš pradžių kai pamačiau tai nepatikėjau savo akim didinau tą vaizdą tačiau abejonių nėra tai tikrai meška. O sudomino galbūt tai, kad visai nesenai teko papilti melaso to sirupo cukrinių runkelių tai manau ir pasmalyžiavo“, – sako medžiotojas Albertas Kručkauskas.
Medžiotojas juokiasi, kad saldus ir kvapnus skystis, matyt taip apsuko lepečkojai galvą ir uoslę, kad ši žvėrių jaukinimo vietoje net 15 minučių krėtė tikrus cirkus, kol nuo žemės visko neišlaižė. Todėl ir puikiai nusifilmavo.
„Ir šliaužiojo ir užpakalį kėlė, ir pasivoliojo na tikrai čia jai buvo gera matosi“, – pasakoja A. Kručkauskas.
Vilnietis spėja, kad šleivakojė ta pati prieš gerą savaitę pasirodžiusi ir atklydusi iš Kupiškio. Matyti, kad žvėrelis dar jaunas, kokių 3-4 metų patelė. Kad tai greičiausiai ne vietinė, o migruojanti girių viešnia įsitikinęs ir gamtininkas.
„Tai yra rami vieta, Šimonių girios vidurys, ir, manau, kad dėlto, kad tai yra rami vieta tai tikrai nėra žvėrys vaikomi. Gainiojami, jie čia jaučiasi labai ramūs“, – teigia A. Kručkauskas.
„Manau, kad užklydusios meškos ar iš Latvijos, ar iš Baltarusijos, vat, Žalioji giria ribojasi su Latvijos miškais ištisiniais tai dėl to pilnai gali ateiti. O jau atėjusi ir blūdinėja. Šiaip, kad veistųsi Lietuvoj užsiliktų būtų labai įdomu juk 100 metų Lietuvoj nebūta meškų“, – kalbėjo gamtininkas Antanas Slučka.
Beje, šėrykloje pasirodžiusi meška kaip reikiant išgąsdino prieš tai ramiai sau vakarieniavusią šernų šeimyną. Kaip matyti iš filmuotos medžiagos vos tik pajutę besiartinantį miško galiūną jaunikliai akimirksniu išsilaksto į šalis.
Tiesa, baimintis, kad pas mus užklystančios meškos kelia pavojų grybautojams, ar uogautojams tikrai nereikėtų.
„Kai ateina aukštesnės hierarchijos žvėris žemesnės išsilaksto tai tas pats kai maitinasi stirnos pajaučia, kad ateina šernai stirnos išsilaksto, kai ateina briedis šernai išsilaksto kai ateina elnias vėl kitaip elgiasi. Šiuo atveju matėm kad meška nuvijo šerniukus“, – sako A. Kručkauskas.
„Meškai baimės daugiau nei pas grybautojus ir ji jaučia žmogų už kilometro ir daugiau taip, kad ji stengiasi nesusitikti. Jeigu ji tik šiaip sau vaikšto maisto ieškodama nueis ir 10-20 km, o jei turi tikslą keliauti rimtai ieškodama pvz poros ji gali nueiti ir toli po 50 km“, – pasakoja A. Slučka.
Teoriškai Lietuvoje laikoma, kad meškų nėra, paskutinė buvo sumedžiota Biržuose dar prieš beveik 5 dešimtmečius. Beje, Biržų gyventojai dažnai pastebi iš Latvijos migruojančias rudąsias. O neseniai Nemunėlio Radviliškio gyventojas pasakojo apie įspūdingą susidūrimą su net dviem meškos jaunikliais. Biržų girioje malkavęs vyras netoli Lujėnų kaimo prie pat jo prisiartinusį jauniklį pasakoja net pavaišinęs duonos rieke.
