Lietuvoje kai kurių antstolių grynosios pajamos per mėnesį siekia keliasdešimt tūkstančių eurų.
Teisingumo ministerija pateikia iškalbingus skaičius. Štai per 2018 metus du antstoliai per mėnesį uždirbo nuo 25 000 iki 30 000 tūkstančių eurų. Dešimt antstolių gavo nuo 20 000 iki 25 000 eurų grynųjų pajamų.
Dar penkiolikos antstolių pajamos per mėnesį siekė nuo 12 000 iki 20 000 tūkstančių eurų.
Seimo narė valstietė Agnė Širinskienė siūlo antstolius įpareigoti teikti viešas turto deklaracijas. Šios esą įvestų daugiau skaidrumo antstolių veikloje, mat dabar kai kurios sumos kelia daugybę abejonių.
„Tie 30 milijonų eurų per metus pajamų iš individualios antstolio veiklos, kada turime 116 antstolių yra be galo daug. Praeityje yra buvę ir pažeidimų, kada antstoliai prirašinėja savo atliktas funkcijas tam, kad gautų didesnį atlyginimą“, – sako A. Širinskienė.
Teisingumo ministerijos duomenimis, 2018-aisiais daugiausia – 48 antstoliai per mėnesį į rankas gaudavo nuo 6 000 iki 12 000 eurų. O kiek mažiau nei po 3 000 eurų kas mėnesį uždirbo 11 antstolių.
„Mūsų pajamos yra gaunamos ne iš biudžeto, o iš veiklos. Ir jeigu vienoje pusėje yra pateikiami pavyzdžiai, kuomet antstoliai gauna pajamų apie 10-20 tūkstančių, tai aš galiu pasakyti, kad kitoje pusėje, kuri nutylima, yra 2 tūkstančiai, 3 tūkstančiai eurų. Tai yra nevienodos pajamos ir tai tolygu gražu nėra atlyginimai“, – pasakoja prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.
Antstolių turto deklaracijos nėra viešinamos motyvuojant tuo, kad tai gali sukelti pavojų šios profesijos atstovams. Antstolių rūmai tikina, kad dėl tokio viešumo gali nukentėti jų šeimos nariai, šiems gali būti kerštaujama. Esą ir taip antstoliai sulaukia galybės grasinimų ir išpuolių.
„Žmonės matys turtą, tačiau jie nežinos, kokiu būdu įgytas turtas ir iš kokių pajamų. Tose deklaracijose matysis mūsų šeimos narių vardai ir pavardės, o mes juos iš tikrųjų siekiame apsaugoti. Nes yra 4 tūkstančiai asmenų, kurie kartu lanko mokyklas, kartu darbovietėse būna, susitinka parduotuvėse. Iš tikrųjų, išpuolių padaugėja, kai tik pradedame apie tai šnekėti“, – teigia I. Karalienė.
Tačiau siūlymą viešinti antstolių turto deklaracijas palaiko ir Teisingumo ministerija. Pasak viceministro Žydrūno Plytniko, antstoliams suteikti labai platūs įgaliojimai – areštuoti pinigines lėšas, turtą, turtines teises. O tokia veikla turi būti skaidri ir vieša.
„Jie padeda susirasti ir išieškoti kreditoriams skolas iš skolininkų, kurie laiku nesumoka arba vengia sumokėti, ir jų pagalba išieškomos lėšos. Valstybei be galo svarbu žinoti, kaip vykdomos jų funkcijos. Iš tiesų, skaidrumas yra pirmas žingsnis į viešumą“, – kalbėjo viceministras Žydrūnas Plytnikas.
Pasak skurdo mažinimo organizacijos, antstolių duris Lietuvoje varsto kas dešimtas žmogus. Gyventojai labiausiai įsiskolinę valstybei – tai baudos, nesumokėti mokesčiai. Taip pat daug skolų žmonės turi už komunalines paslaugas, greituosius kreditus, vartojimo paskolas.
„Yra ir daug tokių, kur po tūkstančius turi, kai kurie ir dešimtis tūkstančių skolų. Yra žmonių, kurie turi daugybę bylų, apie 15-20, ir susigaudyti, kai jie yra pas skirtingus antstolius yra, labai sudėtinga“, – sako vadovė Aistė Adomavičienė.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje iš viso yra apie 300 tūkstančių skolininkų.