Vandens tiekėjai ir savivaldybė atkerta: pagal sutartį net ir valstybinėje žemėje esantis vandentiekis priklauso gyventojams, taigi ne jų reikalas, kaip žmonės gyvens be vandens.
Nors krano svirtis pakyla, vanduo iš čiaupo nebėga. Kaip ir neteka vanduo klozete. Tokia Vilniaus rajono gyventojo Alvydo kasdienybė jau daugiau nei 83 dienas. Štai tokia Vilniaus rajono gyventojo Alvydo ir jo žmonos kasdienybė jau beveik tris mėnesius.
Be vandens gyventi neįmanoma, tad jį vyras vežasi iš ežero. Kibirus atveža prie namų: „Važiuodamas niekad neužmiršti vandens. Pirmas klausimas. Važiuoji – vanduo...“
Alvydas sako: pirma prekė apsilankius parduotuvėje – būtent vanduo.
„Mes apriboti, užblokuoti. Ir, kaip sako, surištos rankos. Kreipėmės į savivaldybę, pas merę buvom. Visi labai apgailestauja, visiems labai sunku, bet jokio sprendimo šiandien nėra“, – pasakoja Zujūnų gyventojas Alvydas Mikelionis.
Ir visa istorija prasidėjo liepos mėnesį, kada darbininkai pradėjo asfaltuoti šalia vyro namų esančią gatvę. Alvydas ant žolės rodo žymes nuo darbininkų technikos.
Darbininkai taip įsismarkavo, kad užvažiavo ant šulinio ir prakiurdė vamzdį, per kurį vanduo keliavo į vyro namus. Alvydas apie įvykį pranešė vandens tiekėjui – savivaldybės įmonei „Nemenčinės komunalininkas“.
„Atvažiavo jie labai skubiai, užsuko sklendę ir parašė: „Avarija likviduota“. Ir šita avarija likviduota jau tęsiasi 83 diena“, – kalba Alvydas.
Kaip gyvens be vandens Alvydas ir žmona, vandens tiekėjams nerūpėjo. Po avarijos per 12 valandų tiekėjai turėjo vandenį atvežti cisterna, bet jos šeima nesulaukė: „83 dienos, pasirodo, trumpesnės negu 12 valandų.“
Vandens tiekėjai pasiūlė vyrui dar ir vandentiekį tvarkytis pačiam. Tik problema ta, kad šulinys ir pažeistas vamzdis yra valstybės žemėje. Šalia eina aukštos įtampos kabelis. Alvydas sako bandęs aiškintis, ką gali padaryti: „Vadinasi, duoda leidimą tik savininkui žemės. Aš ne savininkas, man neduoda. Aš pradėsiu kast, sakė, man tūkstantinės baudos bus.“
Užsiimti nelegaliais darbais nesiruošia. O Vilniaus rajono savivaldybės komisija be vandens likusią Mikelionių šeimą aplankė tik prieš dvi savaites. Ji konstatavo tai, kas ir taip aišku: įvyko avarija, sunkiasi vanduo ir gali būti, kad vamzdis yra po trinkelėmis.
Vilniaus rajono savivaldybės atstovas sako: vandenį tiekianti savivaldybės bendrovė „Nemenčinės komunalininkas“ jau pasiūlė Alvydui taikiai išspręsti sutartį.
„Pasiūlė vartotojui išardyti dalį įvažiavimo trinkelių, tada vandens tiekėjas atvažiuoja su technika. Atkasa, suranda vandentiekio įvadą ir jį suremontuoja“, – teigia vietinio ūkio skyriaus vedėjas Miroslav Romanovski.
Kodėl patys negali tiesiog atvažiuoti ir sutvarkyti vamzdžio, savivaldybės atstovas neatsakė. O, kaip aiškėja, minėtas pasiūlymas atsirado tik tada, kai vyro skundas pasiekė Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Tuo metu Alvydas su žmona vandens neturėjo jau maždaug 50 dienų.
„Tai kodėl reikėjo laukti vandens tiekėjui? – Nes pagal sutartį yra atsakomybės ribos. Pagal sutartį yra atsakomybės ribos, ir vandentiekio įvadas yra vartotojo atsakomybėje“, – aiškina M. Romanovski.
Ir net jeigu šulinys yra valstybės žemėje, gyventojas šuliniui ir vamzdžiui sutvarkyti leidimų negauna.
„Tai ne pirmas atvejis ir ne paskutinis, kad dalis vandentiekio įvadų randasi valstybinėje žemėje, bet tas faktas nepakeičia tos nuostatos, kad vartotojas yra atsakingas už įvado priežiūrą ir eksploatavimą“, – kalba M. Romanovski.
Pasirodo, savivaldybė gali leisti darbininkams pažeisti vandentiekį, bet tvarkyti jį nurodo pačiam gyventojui. Kol vandens tiekėjai tik cituoja sutartį, Alvydas su žmona toliau gyvena be vandens. Sako, jei niekas nesikeis, eis badauti prie prezidentūros.
