vandentiekis

Dėl avarijos vandentiekio magistralinėje linijoje Pilaitės mikrorajone, Vilniuje, remonto darbų metu, nuo lapkričio 8 d. 22 val. vakaro iki lapkričio 9 d. 7 val. ryto laikinai bus sustabdytas vandens tiekimas rašoma „Vilniaus vandenys“ pranešime. Nurodoma, kad bendrovės avarinės tarnybos darbuotojai šią problemą jau sprendžia, o laikinas vandens tiekimo stabdymas numatomas dėl vamzdyno tvarkymo darbų, siekiant galutinai sustabdyti vandens nutekėjimą.

Klaipėdoje dėl vandentiekio avarijos trečiadienį dalis miesto gyventojų buvo likę be vandens, avarija likviduota, šiuo metu atkuriamas slėgis, informavo bendrovė „Klaipėdos vanduo“.   „Informuojame, kad dėl vandentiekio tinklo avarijos pietinė miesto dalis, kuriems vanduo tiekiamas iš III-ios vandenvietės, laikinai liko be vandens, – pranešė bendrovė.

Trys mėnesiai be vandens. Taip namuose Vilniaus rajone gyvena pensininkas Alvydas su žmona. Gatvę asfaltuojantys darbininkai sulaužė vandentiekio vamzdį, o vandens tiekėjai jį užsuko ir tvarkyti neskuba, nors pažeistas šulinys – valstybės žemėje. Vandens tiekėjai ir savivaldybė atkerta: pagal sutartį net ir valstybinėje žemėje esantis vandentiekis priklauso gyventojams, taigi ne jų reikalas, kaip žmonės gyvens be vandens. Nors krano svirtis pakyla, vanduo iš čiaupo nebėga.

Aplinkos ministrui ir kai kuriems vandens tiekėjams siūlant įstatymu įtvirtinti, kad Lietuvos gyventojai per vandens tiekimo tarifą galėtų finansiškai prisidėti prie Ukrainos vandentiekio atstatymo, kai kuriems Seimo Kaimo reikalų komiteto nariams kilo abejonių. Tokia idėja abejoja ir tris didžiausius Lietuvos vandens tiekėjus vienijančios asociacijos vadovas.

Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ skelbia užbaigusi prieš šešerius metus pradėtą, daugiau nei 15 mln. eurų vertės vandentvarkos infrastruktūros renovavimo ir tinklų plėtros projektą, kuriam  įgyvendinti  pusė visų lėšų skirta iš Europos Sąjungos fondų. Nors projekto metu bendrovė nutiesė beveik 28 km naujų vandentiekio ir virš 30 km nuotekų tinklų, gyventojai prie naujos infrastruktūros jungtis neskuba, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vietines buitinių nuotekų sistemas savo namų ūkiuose naudojantys kauniečiai per artimiausius kelerius metus galės prisijungti prie centralizuotų tinklų be jokių papildomų išlaidų. Miestas pasirengęs finansuoti vandentiekio bei nuotekų infrastruktūros įvedimą į gyventojų namus. Iš viso numatyta skirti beveik 3 mln. eurų. Pasak savivaldybės atstovų, tai dar vienas žingsnis žalio kurso kryptimi – švaresnio ir tvaresnio miesto link.

Kauniečiai įpykę, mat jų namuose dažnai bėga juodas vanduo. Šleikštulį kelia įvairios nuosėdos, genda buitinė technika. Žmonės sako, papildomi įrenginiai ir be reikalo išleidžiamas vanduo išpučia sąskaitas. Tačiau įmonė teisinasi, kad situacija pagerės tik patobulinus vandenvietės įrenginius, o žmonėms pataria tikėtis kompensacijų. Kaunietė Kristina iš Lazdynėlių gatvės Šilainiuose rodo telefonu užfiksuotus vaizdus. Kriauklėje vanduo juodutėlis.

Panevėžyje prieš trejetą metų parduotas neįprastas pastatas – buvęs miesto vandens bokštas, esantis Aldonos gatvėje. Centrinėje miesto dalyje akį traukiantis pastatas turi savininką. Tačiau statinį nusipirkę asmenys nenori ne tik prisistatyti, bet ir jo tvarkyti bei atskleisti, ką su juo darys.

Vilniaus rajone, daugiau nei 200 Galgių kaimo gyventojų tapo įkaitais – centralizuotos vandentiekio trasos nutiestos jau metus, pinigus jas tiesusi įmonė įsisavino, tačiau vandens iki šiol neturi. Žmonės vis dar priversti naudotis tik džiūstančiais šuliniais, pasenusiomis nuotekų talpyklomis ar lauko tualetais, o nauji namai su baldais stovi tušti, nes žmonės neturėdami vandens negali į juos įsikelti. Darbų rangovai ir valdininkai vis žada, kad situacija netrukus bus išspręsta.

Penktadienį Vilniaus centre – incidentas. Dėl įvykusios vandentiekio avarijos ragina rinktis kitą maršrutą. Miestą administruojanti įmonė „Grinda“ savo „Facebook“ paskyroje penktadienį pasidalijo įrašą, kuriuo siunčia perspėjimą vairuotojams. Anot jų, Upės gatvėje dėl įvykusios vandentiekio avarijos – pilna vandens. Sostinės vairuotojai raginami rinktis kitą maršrutą.

Bendrovės „Kauno vandenys“ specialistai gyventojams primena, kad sniego ir šalčio akivaizdoje būtina pasirūpinti vandens apskaitos mazgais. Spustelėjus šalčiui nešildomose, nesandariose patalpose gali užšalti vandentiekio bei nuotekų vidaus tinklai ar vandens apskaitos prietaisai. Deja, bet tokia realybė, kad juos šaltis dažniausiai sugadina nepataisomai, tuomet patalpų savininkams tenka skaičiuoti ir nemenkus nuostolius.

Judrioje Vilniaus gatvėje – incidentas. Iš šulinio ėmė veržtis vanduo, o netrukus gatvė patvino. Incidento vietoje susiformavo automobilių spūstis. Šeštadienį judrioje Kareivių gatvėje iš šulinio ėmė veržtis vanduo. Socialiniame tinkle „Facebook“ skaitytojai dalijasi nuotraukomis, kaip šiuo metu atrodo patvinusi gatvė. Dėl šios priežasties čia formuojasi automobilių spūstis. Tuo tarpu naujienų portalas LRT susisiekė su „Grindos“ ir „Vilniaus vandenų“ atstovais.

Vilniaus miesto Žemųjų Panerių gyventojai sunerimę – į jų namus ateinantis vanduo iš krano jau kone kelis metus bėga tamsiai gelsvos spalvos, o už tai atsakingi „Vilniaus vandenys“ situacijos esą spręsti nesiteikia. Vandenų tinklą kontroliuojančios įstaigos atstovai visgi sako, kad vanduo sveikatai nekenkia, o problemos sprendimui jau numatytos priemonės. Naujienų portalo tv3.lt redakciją pasiekė susirūpinusios Vilniaus miesto Žemųjų Panerių mikrorajono gyventojos laiškas.

Netrukus dalyje Vilniaus pastatų karštas vanduo gali nusidažyti skaisčiai žalia spalva – tai reiškia, kad pastate įrengtas šilumokaitis nesandarus ir jį reikia nedelsiant keisti, siekiant užtikrinti kokybišką karšto vandens tiekimą.

Negirdėtas skandalas Suvalkijoje. Kalvarijos komunalininkai kaltina miestelio gimnaziją vogus iš jų vandenį. Esą dabar padaryta žala viršija net 10 000 eurų. Gimnazija ginasi nevogusi vandens, o Kalvarijos meras skėsčioja rankomis ir sako nesuprantantis, kodėl abiem savivaldybės pavaldume esančioms įstaigoms prireikė apvaginėti vienai kitą.

Policijai pranešama, kad dėl vienų gyventojų kaltės visam namui atjungtas vanduo. Be to, savininkas grasina, kad turi ginklą. Tad į įvykio vietą buvo iškviesti pareigūnai, o visą situaciją užfiksavo laidos „Farai“ operatorius. Atvykusius pareigūnus pasitiko įsiaudrinusi porelė. Vyriškis bandė kažką paaiškinti, o moteris greitai stengėsi visiems paskirstyti darbus. „Filmuok, filmuok“, – sunkiai žodžius tarė moteris.

Šiandien po pietų keliose skirtingose Vilniaus vietose įvyko vandens tinklų avarijos. Kaip naujienų portalui tv3.lt paaiškino „Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė-Smalskė, viena avarija įvyko Pylimo gatvėje, kita – šalia Vytenio ir T. Ševčenkos gatvių.  „Turėjome dvi skirtingas avarijas. Pylimo gatvėje avarija įvyko viename iš mūsų šulinių tarp vamzdžių sujungimų įvyko gedimas ir iš šulinio pasipylė vanduo, laikinai buvo užlieta gatvė.

Į Karklės pajūrio miestelį įsisuko vagis. Ir vagia jis ne dviračius ar atsipalaidavusių poilsiautojų daiktus, o geriamąjį vandenį. Miestelis per parą suvartoja 68 kubinius metrus vandens, iš kurių net trečdalį nusiurbia vagis. Kadangi Karklė nėra su Klaipėda sujungta vandentiekiu, vietiniai rytais atsibunda iš viso be vandens. Vandenį tiekianti bendrovė jau ėmėsi tyrimo, o vietiniai spėlioja, kam gali prireikti tokio kiekio vandens.

Nors pastarosiomis dienomis palijo, tačiau išdžiuvusioje Dzūkijoje padėtis vis dar tragiška. Lietus tik sušlapino žemę. Dzūkai su siaubu stebi akyse senkančius šulinius. Esą jei jau pavasarį vietomis vandens visai nebėra, dzūkai bijo ir įsivaizduoti, kas bus, kai ateis vasaros karščiai. Vandentiekininkai siūlo nelaukti ir darytis gręžinius. Žmonės sako neturintys tiek pinigų. „Krenta, krenta.

Paaiškėjo, kad Kretingos rajone esančio Darbėnų miestelio gyventojai jau kelis dešimtmečius geria fluoruotą vandenį. Ši cheminė medžiaga ypač kenkia dantims. Nors vietiniai seniai įtarė, kad iš jų čiaupų bėgantis vanduo blogas, tik dabar oficialiai paaiškėjo, kad jame esantis fluoras gerokai viršija leistinas ribas. Miestelio gyventojai jau šluoja vietinę parduotuvę – dešimtimis litrų perką geriamąjį vandenį. Darbėnų miestelio gyventojas Rimantas semia iš šulinio vandenį.

Šiemet Kauno vandentiekiui sukako 90 metų. Ir jei šiandien atsisukę čiaupą jau nesistebime, kad iš jo teka geriamas vanduo, tarpukariu tai buvusi didelė privilegija, o vandentiekio įrenginių paleidimas prilygintas svarbiam valstybingumo simboliui. Specialistai sako, kad Kauno vandens kokybė visada buvusi išskirtinė. Ar ji nepakito iki šių dienų, domėjosi mūsų žurnalistai, beje, su būriu kauniečių apsilankę ir unikalioje vietoje.

Vandentiekyje Vilniuje įvykus dviem avarijoms, jo vartotojai teigia ne vieną mėnesį turėję mokėti ne už savo, o vandentiekį prižiūrinčios įmonės žioplumą. Maža to, moteris stebėjosi, kodėl vandentiekį prižiūrinti įmonė iš pradžių nusprendė kompensuoti tik dalį jai priskaičiuotų išlaidų. Portalo tv3.lt skaitytoja Zofija dalinasi savo istorija, o specialistai pataria vartotojams, kaip elgtis, kai gaunate nekokybiškas prekes ar paslaugas.

Vandentiekio avariją Vilniaus Žemaitės gatvėje specialistai tikisi likviduoti iki penktadienio antros dienos pusės, iš ryto gatve leidžiamas tik viešojo transporto eismas. „Planuojama, kad penktadienio antroje dienos pusėje pažeistas vandentiekio vamzdis bus sutvarkytas“, – išplatintame pranešime tvirtina „Vilniaus vandenų“ atstovė spaudai Jūratė Rupšienė. Pasak jos, penktadienio rytą viešojo transporto eismas Žemaitės gatve bus atnaujintas abejomis kryptimis.

Lentvario gyventojai piktinasi jau esą „tradicija“ tapusiais kasmetiniais vandens tinklų remonto darbais, kurių metu nutraukiamas ir karšto, ir šalto vandens tiekimas. Be to, lentvariškiai nerimauja ir dėl vandens kokybės, mat gyventojams tiekiamas vanduo – įtartinos spalvos. „Lentvaryje , įsigalėjo „tradicija“ kasmet išjungti karštą vandenį dvejoms savaitėms ar net ilgiau. Negana to birželio 1 d. buvo užsuktas ir šaltas vanduo.

Vilniuje ketvirtadienį, už kelių šimtų metrų nuo vietos, kurioje prieš keletą dienų sprogęs vandentiekis nuplovė pylimą Subačiaus gatvėje, įvyko dar viena avarija. Tačiau šį kartą didesnės nelaimės spėta išvengti – specialiosios tarnybos užtvėrė kelią aplink įdubusį asfaltą. Kaip praneša tv3.lt skaitytojai, Bokšto ir Subačiaus gatvių sankryžoje susidarė smegduobė, dėl ko įdubo kelio danga visai šalia nutiesto greičio ribotuvo.

Per pastaruosius 5 metus Tauragės rajono vandentiekio ir nuotekų vamzdžių tinklas gerokai prasiplėtė – vamzdynai atkeliavo tiek į naujus gyvenamųjų namų, tiek į senesnius, bet nuo miesto kiek nutolusius rajonus. Tauragės rajono gyventojai pagaliau gali naudotis tokiais, rodos, elementariais patogumais ir nesukti sau galvos dėl nuotekų išvežimo ar geriamojo vandens kokybės – tuo už juos pasirūpina vandentiekio bendrovė.

Liucija Zubrutė, LRT.lt Pervalkų kaimas Pasvalio raj. tris savaites gyvena be vandentiekio, o ir artimų prošvaisčių nematyti – gyventojai duše geriausiu atveju galės išsimaudyti dar po dviejų mėnesių. „Ne visi turi šulinius, o kas ir turi, nežino vandens kokybės. Žmonės vandenį tampo iš kur tik išmano. Skalbimas – rankomis, tualetas – už tvarto. Kas suteikė teisę gyventojus grąžinti 100 metų atgal ir iš jų tyčiotis?“ – kalbėjo į LRT.lt kreipęsis Pervalkų kaimo gyventojas Žilvinas Krasauskas.

Lina Dranskeikaitė Lietuva įsipareigojusi užtikrinti, kad kitąmet 95 proc. visų šalies gyventojų galės vartoti švarų geriamąjį vandenį, tačiau toks dar daug kur yra prabanga. Ramygalietis Vygandas Grakauskas ir dar dvi šeimos jau beveik dvejus metus neturi geriamojo vandens, nors 2012-aisiais rajono Savivaldybė buvo skyrusi 10 tūkst. litų, kad gyventojai turėtų geriamojo vandens ir nuotekų tinklus.

Geriau naktį šiuo tualetu nesinaudoti. Mat stovi ši privati vietelė ant paties uolos krašto, 2600 m. virš jūros lygio, rašo metro.co.uk. Tik vienas neatsargus žingsnis ar stipresnis vėjo pūstelėjimas – ir jūs nugarmate į Altajaus kalnų bedugnę. Nereikia net sakyti, kad tokio patogumo kaip vandentiekis čia nėra, ir išlepusiems tualeto naudotojams geriau čia neiti. Tačiau penkiems metereologinės stoties darbuotojams svarbiausia – turėti tualetinio popieriaus.

Panevėžio rajono Paįstrio  ir Gegužinės kaimų gyventojai gali lieti vandenį į valias prausdamiesi, skalbdami, gamindami valgį ar laistydami daržus. Jiems vanduo nekainuoja nė cento. Girdo ir prausia už dyką Tačiau kitiems rajono gyventojams mokesčių mokėtojams šiemet tai atsieis per 6 tūkstančius litų.

Britanijoje didieji prekybos centrai „Tesco“ ir „Asda“ milijonams nieko neįtariančių pirkėjų buteliukuose parduoda paprasčiausią vandentiekio vandenį, rašo dailymail.co.uk. Prekybos centrų vandens buteliukai, sustatyti šalia žinomų prekės ženklų mineralinio ir šaltinio vandens, atrodo kaip puikus pasiūlymas – tas pats produktas už mažesnę kainą! Vis dėlto yra priešingai: žmonės brangiai perka tokį pat vandenį, kokio  žymiai pigiau galėtų prisileisti iš bet kurio čiaupo.

Seimas patobulino Sodininkų bendrijų įstatymą. Jame atsisakoma mokesčių už bendro naudojimo žemę, o vidaus kelius, vandetiekio ir nuotekų sistemas bus galima perduoti savivaldybėms. Teigiama, kad šie pokyčiai soduose paskatins infrastruktūros plėtrą, nes bendro naudojimo turtą perėmus savivaldybėms, šios jam tvarkyti galės naudoti ES paramą.

Pusketvirto tūkstančio Panevėžio ir miesto gyventojų, neturėjusių centralizuotai tiekiamo geriamo vandens ir kanalizacijos, jau gali išspręsti šias buitines problemas. Modernūs vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklai ėmė veikti užbaigus beveik 35 mln. Lt vertės projektą. Jau prisijungė 1138 klientai prie nuotekų tinklų ir 916 – prie vandentiekio.

Ma­no­te, kad daug mo­ka­te už van­de­nį? Lietuvoje yra teritorijų ir gatvių, kur iš čiau­po bė­gan­čio van­dens kai­na be­veik pri­lygs­ta pra­ban­giam vy­nui, iš­kel­tam iš nu­sken­du­sio „Ti­ta­ni­ko“. „Nuei­ti į tua­le­tą kai­nuo­ja ke­lis li­tus, jei van­de­nį nu­lei­di. Iš par­duo­tu­vės pirk­ti ge­ria­mą­jį van­de­nį ir plau­ti ran­kas pi­giau ne­gu iš van­den­tie­kio“, – šmaikš­ta­vo šiaulietis vers­li­nin­kas, plė­to­jan­tis vers­lą Vai­ro gat­vė­je.

Mokslininkai skambina pavojaus varpais, kad prisipirkę vandens filtrų gyventojai gali rimtai pakenkti savo sveikatai. Jie sako, kad beveik visoje Lietuvoje centralizuotai tiekiamas vanduo puikiai tinkamas gerti tiesiai iš čiaupo. Jis prastesnis tik šiaurės vakarų Lietuvoje. Mokslininkai juokauja, kad kai kurie gyventojai neturėtų stebėtis, jei jiems traukia koją, smarkiai plaka širdis ar nuolat ima pyktis ant kaimyno.

„City Service“ avarinė tarnyba per dvi savaitgalio dienas užregistravo 945 pranešimų. Pranešimų apie šilumos ir karšto vandens sistemų sutrikimus arba speigo sukeltas problemas iš viso buvo 631, iš jų Vilniuje – 386, Kaune – 183, Klaipėdoje – 62. Skambučių srautas, palyginti su praėjusiu savaitgaliu, išaugo 45 proc. Pastebėjus augantį skambučių srautą, savaitgalį į darbą buvo iškviesti papildomi darbuotojai. Šeštadienį apie 18 val.

Antrus metus namo administravimą „Šilutės butų ūkiui“ patikėję juknaitiškiai niekaip negali sulaukti stogo remonto. Į redakciją kreipusis viena namo gyventoja skundėsi administratoriaus neveiklumu, tačiau pamiršo paminėti, kad kone visi kaimynai yra nemokūs ir tiesiog skęsta skolose. Nebe pirmą kartą tvarkingai norintys gyventi žmonės tampa ne itin sektiną gyvenimo būdą pamėgusių kaimynų įkaitais.

Per 83 tūkst. gyventojų iki šiol geria fluoro persotintą ar drumstą vandenį, nors moka už jį kaip už gerą. Nuo šių metų jie bent žinos, koks vanduo pasiekia namus. Vanduo iš čiaupo ir smirdi, ir subjauroja kriaukles.

Nežinomiems hakeriams pavyko įsiskverbti į vienos JAV vandens valymo stoties kompiuterinę sistemą. Atakos metu programišiams pavyko išvesti iš rikiuotės mažiausiai vieną siurblį. Neatmetama galimybė, kad nusikaltėliams pavyko visiškai ar iš dalies gauti prieigą prie kitos stoties įrangos. Kompanijos „Applied Control Solutions“ ekspertai teigia, kad hakeriams pirmą kartą pavyko gauti prieigą prie vandens tiekimo ir valymo stoties įrenginių. Manoma, kad programišiai naudojo Trojos arklius.

Ge­ria­mą­jį van­de­nį mies­to gy­ven­to­jams tie­kian­ti bend­ro­vė „Šiau­lių van­de­nys“ nuo­lat spau­do­je skel­bia, kad van­den­tie­kiu tie­kia­mas van­duo yra sau­gus ir ko­ky­biš­kas, ta­čiau ne­re­tai pri­si­py­lus vir­du­lį ar pri­si­lei­dus vo­nią ta ko­ky­be sua­be­jo­ja­ma. Ar tik­rai iš čiau­po daž­no­kai drumz­li­nas bė­gan­tis van­duo ati­tin­ka Lie­tu­vos hi­gie­nos nor­mą? Dar va­sa­rio vi­du­ry nau­jie­nų po­rta­lo www.etap­lius.

„Nors Lietuvoje geriamasis vanduo – vienas geriausių Europoje, kai kuriuose regionuose jo kokybei galima pažerti priekaištų“, – teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė. Mūsų šalyje visas geriamasis vanduo yra požeminis. Jis gana gerai apsaugotas nuo aplinkos teršalų, todėl, anot V. Galdikienės, jo mikrobiologiniai rodikliai yra geri.

„Kamestos“ bendrovė Kalėdoms nudžiugins Neveronių gyventojus - numatoma rekonstruoti vienus nuotekų valymo įrengimus, pakloti 7,49 km nuotekų tinklų, 7,51 km vandentiekio tinklų. Prie nuotekų ir vandentiekio tinklų bus suteikta galimybė prijungti 680 gyventojų namų valdų. Neveronyse vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros darbus atlieka UAB „Kamesta“, o nuotekų valymo įrenginių darbus vykdo AB „Ekra“. Abiejų sutarčių vertė - po 2,8 mln. Lt.

Įvykusi avarija, kurios metu naftos produktais buvo užterštas vandentiekio vanduo, sukėlė nepatogumų Kurtuvėnų (Šiaulių rajonas) gyventojams. Žmonės iki šiol negali naudoti vandens iš čiaupo. Nors vandentiekis jau išvalytas, laboratorija dar neištyrė iš jo paimto geriamojo vandens mėginių. Išbėgęs tepalas pateko į vandenį Prieš kelias dienas Kurtuvėnų miestelio pagrindinėje aikštėje įvyko avarija.

Dėl įtarimų korupcija nuo pareigų nušalintas „Aukštaitijos vandenų“ vadovas Rimantas Liepa bent jau kol kas išvengė viešųjų darbų, tačiau įmonei teks papurtyti kišenes. Už tai, kad prieš metus paskubėjo sukirsti rankomis su konkursą laimėjusia daugiau nei milijoną litų kainavusios vamzdynų valymo mašinos pardavėja, Aukščiausiasis Teismas vandens tiekėją nubaudė 1000 litų bauda.

Avarijos, per kurią tauragiškiams nutrūko vandens tiekimas, padariniai sparčiai šalinami. Daliai vartotojų vanduo jau tiekiamas, likusiesiems planuojama jo tiekimą atnaujinti iki pietų. „Šiuo metu vanduo jau tiekiamas į gydymo įstaigas, mokyklas, darželius ir lopšelius ir gyventojams, kurie gyvena pirmame ir antrame aukštuose.

Iki šiol neišspręstos pagrindinės problemos, nustatytos 2003 metais Aplinkos ministerijos užsakymu atlikus vandentvarkos ūkio situacijos analizę. Valstybės kontrolė nustatė, kad vartotojai sumoka už vandens tiekimo įmonių ilgalaikėse veiklos programose numatytas, bet neįvykdytas investicijas. Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, valstybės institucijos ir savivaldybės vandentvarkos srityje neatliko daugelio numatytų darbų.

Vienos didžiausių Pasvalio raj. Pajiešmenių gyvenvietės daugiau kaip 700 gyventojų nuo šiol gers kokybišką vandenį iš įrengto naujo gręžinio. Iki šiol naudotas privatus gręžinys neatitiko reikalavimų dėl padidėjusio geležies kiekio, todėl rajono savivaldybės lėšomis įrengtas naujas unikalus gręžinys. Pasvalio raj. Pajiešmenių gyvenvietės apie 700 gyventojų turi naują vandenvietę.

Peržiūrėję šį 45 neįprastų kriauklių rinkinį, neabejotinai pasisemsite naujų idėjų, kaip pertvarkyti virtuvę ar vonios kambarį. Jei ne dabar, tai geresniais laikais, o jie neišvengiamai ateis.

Vos kelias dienas turėję atsigauti po praėjusio savaitgalio darbymečio "Kauno vandenų" bendrovės avarinės tarnybos meistrai penktadienio rytą buvo priversti šauktis talkininkų. Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Rokų gyvenvietėje sutriko vandens tiekimas. Avarijos likvidavimą, kaip Eltai aiškino bendrovės generalinis direktorius Vilius Burokas, apsunkina tai, kad iki penktadienio popietės vis dar nepavyksta rasti tikslios gedimo vietos.