Blogiausia ne tik tai, kad lietuviai vartoja ypatingai daug vaistų, bet ir tai, kad vaistais daro žalą gamtai. Dėl to keičiasi ne tik žuvų ar kitų vandens gyvūnų elgesys, jų gali ir sumažėti.
Panevėžietė Marija atveria savo šaldytuvą, kurį paskyrė vien tik vaistams. Vaistų jame yra kone visiems gyvenimo atvejams. Marijai skauda kojas, sąnarius, rankas, nugarą, stuburą, turi ir širdies problemų.
„Vienu žodžiu, tiek bėdų, kad…Vienu žodžiu, man viskas gerai“, – sako Marija.
Vaistus sau ir vyrui perka trims mėnesiams į priekį. O jei ir lieka kokia tabletė, kuri netiko, ją kam nors atiduoda.
„Tai kad mes gobšūs, beveik viską sugeriam“, – kalba Marija.
O Marijos vyrą nuo ligų gelbėja dar ir dviratis, bet dėl jo kyla nesutarimų.
„Ginčijamės su žmona. Aš noriu į mišką važiuoti, mėgstu pagrybauti, jinai neleidžia. Sako: tu išgriūsi“, – pasakoja Daivdas.
Maišą su vaistais rodo ir kitas panevėžietis. Kasdien jų tenka išgerti po saujelę. Ypač daug lietuviai suvartoja vaistų nuo skausmo ir uždegimo. Tą atskleidė Lietuvos ir Latvijos mokslininkų tyrimas imant mėginius iš nuotekų valyklų ir vandens telkinių.
„Aiškiai dominuoja vadinami analgetikai, tai yra paracetamolis, ibuprofenas ir diklofenakas“, – teigia jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas Dr. Sergejus Suzdalevas.
Tyrimas taip pat parodė, kad lietuviai daugiausia serga ne tik širdies ligomis ir diabetu, bet ir toliau nelegaliai vartoja prieš 6 metus uždraustą dopingą – mildronatą, kuris Latvijoje parduodamas laisviau. Jis į pateko netgi į trejetuką labiausiai lietuvių naudojamų vaistų. Tiesa, nustebino ir kiti tyrimo rezultatai.
„Ištyrus Rokiškio apylinkėse esantį upelį, jame pastebėjome, kad tam tikrų antidepresantų koncentracijos lyginant su kitais miestais Lietuvos buvo dešimčia kartų aukštesnės. Na, ir mes manome, kad tai galimai gali būti susiję su Rokiškyje veikiančia psichiatrijos ligonine, kuriame, tikėtina, mūsų analizuoti antidepresantai plačiau vartojami“, – sako Dr. S. Suzdalevas.
Na o, kad daugiausia bėdų lietuviai turi su širdimi, liudija marijampoliečiai:
„Vienintelis nuo spaudimo.“
„Jeigu yra reikalas, tada nusiperku.“
„Neatsimenu kada gėręs. – Ar pažįstat tokių, kurie daug vartoja vaistų? – Tai mano žmona.“
„Nuo kraujotakos naudoju vaistus jau pastoviai.“
„Daug. Man daryta širdies operacija, širdis išimta, įdėta. 5 rūšių. 5 metai.“
O jei jau vartojate vaistus, specialistai primena, kad jų į šiukšliadėžę mesti negalima. Pasenusius, nebetinkamus naudoti medikamentus reikia atnešti į vaistinę.
„Pernykščiai duomenys rodo, kad sunaikintų vaistų buvo surinkta apie 30 tonų, prieš 5 metus buvo 14“, – kalba valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė Aistė Tautvydienė.
„Mes iš tikrųjų per daug kartais vartojam visko. Suskaudo galvą – tabletė, suskaudo ranka – tepalas, tabletė ir panašiai. Kartais galbūt gyvenimo būdą reikėtų keisti“, – sako A. Tautvydienė.
O mokslininkai sako, kad žmonių vartojami vaistai tampa pavojingu vandens taršos šaltiniu. Lietuvos vandens telkiniuose, pavyzdžiui, diklofenako koncentracija kai kur aukštesnė nei rekomenduoja Europos komisija, o ibruprofeno koncentracija viršija normas beveik visuose tirtuose vandens telkiniuose. Nuo to kenčia vandens organizmai.
„Ar tai būtų moliuskai, ar tai būtų moliuskai, ar tai būtų augalai, patiria tam tikrus sutrikimus, kas liečia būtent augimo sulėtėjimas, žuvų jauniklių sumažėjimas“, – aiškina Dr. S. Suzdalevas.
Nors nuotekų valymo įrenginiai nėra suprojektuoti taip, kad nuotekas visiškai išvalytų nuo vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų, tyrimas atskleidė, kad jie pajėgūs taršą sumažinti 33–80 procentų.
