aistė tautvydienė

Lietuvoje verkiant trūksta vaistų, ypač antibiotiko amoksicilino. Gyventojai priversti gaišti laiką, važinėti po skirtingas vaistines, skambinėti šeimos gydytojams, kad šie ieškotų alternatyvių preparatų. Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, antibiotikų trūksta visoje Europos Sąjungoje – esą sergančių skaičius didžiulis, o gamintojai nespėja tiekti reikiamų vaistų. „Susirasti gydytoją, kad pakeistų vaistus.

Lietuviai daugiausiai vartoja vaistų nuo skausmo ir uždegimo, ypač serga širdies ligomis ir diabetu. Tą pastebi lietuvių ir latvių mokslininkai, ištyrę nuotekas ir vandens telkinius. Tiesa, juose rado ir Lietuvoje draudžiamo vartoti dopingo, o viename šalies regione antidepresantų koncentracijos lygis buvo dešimčia kartų didesnis nei kituose. Blogiausia ne tik tai, kad lietuviai vartoja ypatingai daug vaistų, bet ir tai, kad vaistais daro žalą gamtai.

Lietuvoje plinta naujas sukčiavimo būdas. Sukčiai skambina žmonėms, klausia, ar pasiskiepiję nuo COVID-19 jie patyrė nepageidaujamų reakcijų ir vėliau pasiūlo jiems nusipirkti vaistų nuo „labai pavojingų šalutinių poveikių“. Specialistai įspėja ant sukčių kabliuko neužkibti, nes neaiškių vaistų vartojimas gali ne tik paploninti piniginę, bet ir pakenkti sveikatai.

COVID-19 skiepų priešininkai manipuliuoja policijos įvykių suvestinėse pateikta informacija. Pamatę pranešimą, kad kur nors buvo rastas žmogaus kūnas, jie daro klaidingą išvadą, jog žmogus mirė nuo skiepo. Tokias manipuliacijas socialiniuose tinkluose palaiko dešimtys tūkstančių žmonių. Vis dėlto atsakingos institucijos Lietuvoje nėra fiksavusios nė vienos mirties, siejamos su vakcina. Internete pilna manipuliacijų įvairiomis temomis.

Praėjus daugiau nei metams po didelį rezonansą sukėlusio „slaptų pirkėjų“ vaistinėse įteisinimo ši praktika reikšmingų rezultatų nedavė. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVTK) duomenimis, šiemet slapti pirkėjai dėl galimo farmacijos praktikos taisyklių nesilaikymo tikrino penkias vaistines, užfiksuotas vienas pažeidimas. „Gyventojai dažniausiai informuoja, kad vaistinėse receptiniai vaistai parduodami be gydytojo recepto“, – BNS teigė VVTK atstovė spaudai Aistė Tautvydienė.

Kiek mažesnė siūloma kaina arba išskirtiniai pardavėjo pažadai apie „stebuklingas“ preparato savybes ne vieną pirkėją suvilioja neaiškių vaistų įsigyti internetu. Tačiau farmacininkai įspėja, kad ryždamiesi tokioms avantiūroms rizikuojate savo sveikata ir pataria, kaip atskirti, ar internetu perkamas vaistas kokybiškas bei legalus. Internetinėse skelbimų svetainėse bei socialiniuose tinkluose nesunku aptikti ne vieną skelbimą, siūlantį įsigyti vaistų internetu.

Gegužę Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) tikrintojai vaistinėse kontrolinių pirkimų nerengė. Jau mėnesį galiojanti tvarka, pagal kurią vaistinėse gali apsilankyti vadinamieji slapti pirkėjai, vykdantys kontrolinius pirkimus ir tikrinantys, ar tinkamai išduodami vaistai pacientams, praktikoje neišbandyta, nes tarnyba nesulaukė skundų. „Mes negalime sugalvoti ir eiti tikrinti savo iniciatyva, teisės aktai nurodo, kokiu atveju mes galime tą daryti.