Linčo teismą grupelė paauglių surengė bendraamžiui Kaune. Nors smurto protrūkis užfiksuotas dar rugpjūtį, viešoje erdvėje jis paviešintas tik dabar. Įraše girdėti, kaip būrys vaikinų ir merginų vieną paauglį kaltina bandymu išprievartauti pažįstamą merginą.
Klausimus lydi gausybė necenzūrinių žodžių. O greitai klausimų tiradą keičia kumščiai. Pirma jam į veidą smogia grupelėje buvusi paauglė, pradžioje atsiklaususi aukos, ar gali jam suduoti į veidą.
O tada kelis sykius vožia ir šalia stovintis kiek vyresnis bei aukštesnis vaikinas. Mušamajam pavyksta pasprukti, tačiau netoli, pagavę jį, keli paaugliai parverčia ant žemės ir čia jau gulintį talžo ir kumščiais, ir kojų spyriais. Tiesa, įsismarkavusius draugus vienas bando raminti.
Policija sako dėl šio įvykio pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Situaciją aiškinasi Kauno pareigūnai, mat išpuolis užfiksuotas jaunimo pamėgtame Draugystės parke.
„Yra pareikšti įtarimai trims asmenim, du iš jų yra nepilnamečiai ir tas tyrimas yra ikiteisminio tyrimo stadijoje. Yra nustatyti visi asmenys dalyvavę, kai kurie apklausti liudytojais“, – sako Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Pastaruoju metu į viešumą vis dažniau patenka įamžinti panašūs smurto protrūkiai. Kauno miesto poliklinikos psichikos sveikatos centro vadovės teigimu, rodikliai nerodo, kad daugėja žiauriai besielgiančių paauglių, tačiau dėl gausaus socialinių tinklų ir filmuojančių įrenginių vartojimo jų išpuoliai vis dažniau patenka į viešumą. Vis dėlto šių muštynių Kaune įrašas specialistus itin pribloškė.
„Vienos grupės turi savo civilizuotas normas, kad tai negarbingas reiškinys, keliese vieno nemuša, gulinčio nemuša ir apskritai – mušantis necivilizuota aiškintis problemas, tačiau yra kitos grupės, kurios nekontroliuojamos suaugusių, kur susirenka vaikai, kur jiems tai neįdiegta šeimoj“, – pasakoja vaikų ir paauglių psichiatrė Vida Matulionienė.
Tad esą būtina susirūpinti žiauriai besielgiančiais paaugliais, o psichologinę pagalbą turi gauti ne tik nukentėjusi auka, bet ir išpuolio organizatoriai, kad būtų užkirstas kelias dar žiauresniam jų elgesiui.
„Tų organizatorių, akivaizdu, kad su psichika yra problemos, jie nesivaldo, tai paslaugos jiems turėtų būt privalomos. Ir čia tėvai, mokyklos, vaiko teisės turi užtikrinti, kad jie eitų pas psichikos sveikatos specialistus“, – pasakoja V. Matulionienė.
Smurtinį elgesį ir nusikaltimus šiek tiek drausmina ir kameros. Pasak viešosios tvarkos specialistų, šiuo metu viešąsias erdves stebi apie 300 vaizdo kamerų, jų yra ir miesto parkuose.
„Įrengtos kameros taip pat ir Kalniečių parke, Draugystės, Dainavos vaizdo stebėjimo kamerų duomenys yra saugomi policijoje ir galima pasižiūrėt ir pasinaudoti tiriant nusikalstamas veikas“, – teigia Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Rimantas Vilimas.
Tačiau jaunimas renkasi toliau nuo visa matančių akių esančias erdves. Ar šį įvykį užfiksavo kameros – policija nedetalizuoja. Tačiau po tokių incidentų parkuose sustiprinamas pareigūnų patruliavimas. Už tokį žiaurų išpuolį įtariamiesiems gali grėsti net laisvės atėmimas iki trejų metų.
