„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ rašo, kad šiuo metu „nuo infliacijos kalno visu greičiu leidžiamės į defliacijos pelkę“.
„Į infliacijos kalną pradėjome kopti 2021 m. pradžioje (infliacija tada siekė vos 0,2 proc.), viršūnę pasiekėme 2022 m. rugsėjį (infliacija buvo išaugusi net iki 22,5 proc.), o nuo to laiko pradėjome leistis kalnu žemyn ir 2024 m. sausio mėn. nusileidome iki vos 1 proc. siekiančios infliacijos“, – rašo ekonomistas.
Prognozuoja kainų pokyčius
Ž. Mauricas svasto, kad infliacijos rodiklių mažėjimas – ne pabaiga, todėl gyventojai gali tikėtis kainų korekcijos.
„Itin šilta žiema mažina energetinių prekių (šilumos, elektros, dujų) kainas, o mažėjančios energetinių prekių bei pasaulinių maisto žaliavų supirkimo kainos mažins ir maisto kainas galutiniams vartotojams.
Šiais metais taip pat galime pagrįstai tikėtis ir nedidelio kitų prekių kainų mažėjimo (Lietuvos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos mažėja) ir tik paslaugų kainos tebeaugs. Mažėjanti infliacija yra gera žinia vartotojams (ypač tiems, kurių pajamos stabiliai auga), nes auga jų perkamoji galia“, – prognozavo ekonomistas.
Tačiau, kaip teigė jis, mažėjančios arba nebeaugančios kainos gali tapti rimtu iššūkių kai kurioms įmonėms, ypač toms, kurios didino savo pajamas keldamos parduodamų produktų ir paslaugų kainas.
„Mažėjanti infliacija taip pat gali kelti iššūkių valstybės biudžetui, kurio įsipareigojimai vis dar auga kaip ant mielių, tačiau biudžeto pajamų augimas mažėja (augantis atotrūkis tarp išlaidų ir pajamų didins pagundą didinti mokesčius). Kita vertus, defliaciniai procesai gali paskatinti spartesnį palūkanų normų mažinimą jau šių metų pavasarį.
Infliacija 2024 m. sausio mėn. būtų buvusi dar mažesnė, jei ne pakelti akcizai (pvz. dyzelinui, alkoholiui ir tabakui) bei šoktelėjusios viešojo maitinimo kainos dėl pasibaigusio lengvatinio PVM (pridėtinės vertės mokesčio – red. past.) galiojimo“, – pridūrė jis.
Metinė infliacija pasieks 2 proc. ribą?
Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle rašo, kad anksčiau skelbta prognozė dėl infliacijos rodiklių kiek skiriasi, o tai lėmė bent kelios priežastys.
„Sausį išankstinė mėnesinį infliacija buvo 0,1 proc., o metinė – 1 proc., arba mažiau negu tikėjausi. Kodėl atsirado skirtumas tarp prognozės ir fakto:
a) valgyklų paslaugų kainos sausį padidėjo 3 proc., o restoranų ir kavinių – 2,8 procento, arba gerokai mažiau negu padidėjo PVM tarifas (sugrįžo nuo 9 iki 21 proc.) Tai reiškia, kad arba ne tokia didelė maitinimo įstaigų PVM mokėtojų dalis didino kainas, arba didino mažiau negu augo PVM tarifas (plius didėjo ir MMA, kas taip pat lemdavo tų sąnaudų permetimą į kainas). Tikėtina, kad šie PVM sugrąžinimo pokyčiai dar lems didesnę šių paslaugų infliaciją vasarį ir kovą;
b) valstybės duomenų agentūra suskaičiavo, kad sausį, palyginti su gruodžiu, degalai pigo 0,7 procento. Aš dariau prielaidą dėl nedidelio brangimo, nes dar sausio pradžioje atrodė, kad šiek tiek atpigusiam benzinui nepavyks atsverti pabrangusio dyzelino mažmeninėje rinkoje įtakos (dėl padidėjusių akcizų). Teigiamą įtaką mažesnei energetikos produktų kainų infliacijai darė ir per mėnesį 6 proc. atpigęs kietas kuras (malkos)“, – teigė jis.
T. Povilauskauskas taip pat atkreipia dėmesė, kad šiemet vidutinė metinė infliacija galėtų pasiekti 2 proc.
„Daugiau staigmenų kaip ir neturėjo būti: alkoholis, kaip ir laukta, brango apie 3–7 proc. priklausomai nuo rūšies dėl padidėjusių akcizų. Maisto kainos turėjo likti stabilios, o atpigti drabužiai ir avalynė.
Tokie rodikliai suteikia erdvės SEB prognozei, kad šiemet vidutinė metinė infliacija bus 2 proc. Vasarį, jeigu neatpigs degalai, turėtų būti nedidelė mėnesinė infliacija, o metinė infliacija smukti žemiau 1 procento“, – kalbėjo ekonomistas.
