Anot jo, šiuo metu gali susidaryti klaidingas vaizdas, kad Lietuvos ekonomika įgauna didelį pagreitį, tačiau tai nereiškia, kad toks laikotarpis užsitęs.
Ekonomistas sako, kad jau 2028 m. šalyje galima tikėtis ekonominio nuosmukio.
Pažadai dėl pensijų ir darbo užmokesčio
Ž. Mauricas pastebėjo, kad šiuo metu gyventojams laidomi pažadai apie didesnė minimalų darbo užmokestį bei pensijas gali skambėti daug žadančiai, tačiau ateityje turės neigiamų pasekmių.
„Iš esmės gali būti sukurta iliuzija, kad šita politika veikia. Visų pirma, dėl pensijų pinigų, kuriuos leis atsiimti iš antrosios pakopos ir taip pat dėl sparčiai augsiančių valdžios sektoriaus išlaidų, investicijų į krašto apsaugą, infrastruktūrą.
Dabar buvo patvirtinta, kad mes šiek tiek daugiau nei 6 mlrd. eurų gausime iš paskolų į krašto apsaugos finansavimą. Pinigų bus pakankamai daug ir tai sudarys tam tikrą iliuziją, kad mes galime sau leisti tokiais tempais didinti tiek minimalų darbo užmokestį, tiek senatvės pensijas“, – komentavo ekonomistas.
Specialistas įspėja, kad jau 2028 m. Lietuvoje gali pasijusti tokių pokyčių padariniai, t. y. ekonominis nuosmukis.
„Nenoriu sakyti, kad prieisime liepto galą, bet tikrai prieisime pakankamai ženklią nuokalnę. Mes tiesiog išbalansuosime ekonomiką. Pagirios, ko gero, bus labai sunkios ir turbūt turėsime didesnį nei 3 procentų deficitą.
O tada ir vėl bus sugrįžta prie mokesčių didinimo klausimų ir didžioji dalis antrosios pakopos pinigų bus išleisti, todėl svarstyklės sversis į kitą pusę“, – nurodė Ž. Mauricas.
Anot jo, kelerius metus atrodys, kad viskas auga greitu tempu, tačiau dėl to, kad tai vyks iš skolintų pinigų, toliau seks nuosmukis.
Visgi ekonomistas neslėpė, kad didelį vaidmenį šiame nuosmukyje turės ir iš antrosios pensijų pakopos atsiimti bei, tikėtina, išleisti pinigai.
„Gyventojai per artimiausius keletą metų susiformuos nepagrįstus lūkesčius, kad jei viskas auga tokiais tempais, augs ir toliau.
Tačiau jie galbūt neįvertins, kad nemaža dalimi tai auga iš skolintų pinigų, kurie įsilieja tiek į krašto apsaugą, tiek į infrastruktūrą, o ypatingai – iš antrosios pakopos atsiimtų pinigų“, – komentavo Ž. Mauricas.
Jis priminė, kad svarbus aspektas yra ir pensinis amžius, kuris iki 2026 m. bus didinamas iki 65 metų. Būtent dėl amžiaus didėjimo, lėčiau auga pensininkų skaičius, t. y. reikia išmokėti mažiau pensijų.
Tačiau netrukus jų skaičius gali pradėti sparčiai augti.
„Iki 2026 m. bus didinamas pensinis amžius. Aš nepamenu, ar tai įrašyta programoje, bet ministrė pirmininkė sakė, kad vėliau didinamas nebebus.
Todėl gauname tokį palengvinimą pensinei sistemai, nes dėl amžiaus didinimo pensininkų skaičius neauga taip sparčiai, kaip būtų augęs, jei jo nebūtume didinę. Jei ateityje jis nebus didinamas, atitinkamai pensininkų skaičius pradės didėti“, – pabrėžė ekonomistas.
Tokiu atveju galimai reikėtų ne tik mažinti pensijas, bet ir didinti mokesčius, nes pinigų jų išmokėjimui neužtektų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
