Ryšys ar internetas gali dingti dėl įvairių priežasčių: gamtos stichijų, kibernetinių atakų, avarijų ar karo. Bet kiek tai iš tiesų tikėtina ir ar yra alternatyvų, kaip tokiais atvejais susisiekti su artimaisiais?
Žinutėms siųsti nereikia nei ryšio, nei interneto
Vienas iš socialinio tinklo „Twitter“ (dabar „X“) kūrėjų Jack Dorsey šių metų liepą pristatė žinučių siuntimo programėlę „Bitchat“, kuri veikia be interneto, be „Wi–Fi“ ar visiškai nesant mobiliojo ryšio.
Taigi žinutes galima siųsti, net jei telefone nėra SIM kortelės (t. y. nėra telefono numerio, jokio pokalbių ar interneto plano).
Kaip tai veikia? Programėlė naudoja „Bluetooth“ technologiją ir žinutę siunčia per tarpininkus, iš telefono į telefoną, kol pasiekia gavėją.
Pvz., jūsų telefone nėra jokio interneto ar mobilaus ryšio, jūs norite išsiųsti žinutę draugui, bet jis yra už 500 metrų.
Jūsų telefono „Bluetooth“ signalas veikia tik, pvz., 150 metrų atstumu. Tačiau tarp jūsų ir draugo stovi dar keli žmonės, savo telefone įjungę „Bitchat“ programėlę.
Tuomet jūsų žinutė keliauja iki vieno tarpininko, nuo jo – prie antro tarpininko ir galiausiai pasiekia draugą.
Tarpininkai jokių jūsų žinučių nemato ir negauna – jų „Bluetooth“ ryšys tėra tarpininkas perduoti informaciją arčiau tikrojo gavėjo.
Kadangi „Bitchat“ veikia decentralizuotai (tinklelio principu), jai nereikia jokio centrinio serverio ar bokšto – tinklas tarp telefonų susidaro spontaniškai, iš artimiausių pasiekiamų žmonių įrenginių.
Programėlės saugumas – privalumai ir trūkumai
Per „Bitchat“ galima susirašinėti tiek su vienu, tiek su keliais asmenimis privačiose ar atvirose pokalbių grupėse. Kadangi nėra jokio serverio, kuris kauptų duomenis, susirašinėjimas daugiau niekur nėra saugomas ir už telefono ribų neegzistuoja, tad niekas pokalbių nefiltruoja, necenzūruoja.
Be to, prie programėlės nereikia registruotis, pateikti el. pašto, numerio, vardo ar kitų asmeninių duomenų.
Dėl šios priežasties programėlė gali netinkamai identifikuoti vartotoją, tad vartotojas gali apsimesti kitu asmeniu, pavogti tapatybę.
Taigi, net jei kontaktas yra pažymėtas žvaigždute kaip patikimas (identifikuotas), gali būti, kad bendraujate su įsilaužėliu, o ne tikruoju asmeniu. Dėl to patariama būti atsargiems.
Svarbu ir tai, kad ši programėlė nebuvo peržiūrėta ir patikrinta saugumo ekspertų, todėl naudojantis ja nerekomenduojama siųsti jautrios, privačios informacijos, kol „Bitchat“ nebus išsamiai išanalizuota ir pakoreguota.
Dar vienas šios programėlės trūkumas – kad nesant žmonių, kurie veiktų kaip tarpininkai, žinutė neturi kaip nukeliauti pas gavėją.
Ar programėlė praverstų lietuviams krizių metu?
Telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas atskleidė, kad pats asmeniškai labai domisi minima programėle.
„Pirmiausiai todėl, kad „Bitchat“ leidžia siųsti žinutes ne internetu, bet per „Bluetooth“, kurį turi daugelis net ir senstelėjusių išmanių įrenginių.
Tas tikrai būtų perspektyvu besivystančiame pasaulyje, labiausiai Afrikoje ir kai kuriose Pietryčių Azijos šalyse, kur, kitaip nei Lietuvoje, interneto infrastruktūra – menkai išvystyta, o paslaugos – labai brangios“, – komentavo J. Špakauskas.
Jis pripažino, kad Lietuvoje vargu, ar tai taps rimtu konkurentu esamiems produktams (pvz., „Whatsapp“ ar „Messenger“).
Vieno megabaito kaina Lietuvoje – maža, tad nėra poreikio informacijos dalijimosi paslaugoms be interneto.
Pašnekovas pridūrė, kad „Bitchat“ veikia ribotai – vos 300 metrų atstumu. Taigi, jei aplink nėra kitų įrenginių su „Bluetooth“, duomenys nebus perduodami:
„Tai – neįtikėtinai mažai. Palyginimui, „Bitės“ ryšys daugeliu atveju veikia ir miške, o radijo signalas nuo vieno bokšto iki kito sklinda net 15–20 km atstumu.“
J. Špakauskas pritarė, kad nesant ryšio ši programėlė puikiai pasitarnautų tankiai apgyvendintoje vietovėje. Tačiau pabrėžė, kad ryšys aktualiausias būtent didesniais atstumais:
„Nors žinau, kad jie svarsto įtraukti ir „Wi–Fi“ tinklus. Na, pamatysime, čia – nemažai iššūkių.“
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) sutiko, kad tokių inovacijų, kaip minima programėlė, kūrimas yra reikšmingas postūmis palengvinant gyventojų komunikaciją krizių metu.
Jis irgi atkreipė dėmesį, kad „Bitchat“ veiktų tik tuomet, jei šalia būtų kitas įrenginys su „Bluetooth“. Tad pabrėžė, kad visuomet reikia alternatyvių susisiekimo būdų:
„Prisirišus prie vienos priemonės ir krizės metu jai dėl įvairių priežasčių nesuveikus, žmogus ne tik negalės įgyvendinti savo planų, tačiau jį ir jo aplinkinius gali ištikti panika.“
Ar karo atveju Lietuvoje sutriktų ryšys?
NKVC atstovų teigimu, rusijos agresijos prieš Ukrainą patirtis rodo, kad interneto ryšių sutrikdymas galimas tik operaciniais tikslais – paprastai ir pačiam agresoriui yra palanku naudotis esama komunikacijų infrastruktūra.
Specialistai patikino, kad ilgalaikis elektros, mobilaus ir internetinio ryšio sutrikimas Lietuvoje yra mažai tikėtinas, nes ši infrastruktūra yra pasirengusi veikti ekstremalių situacijų ar incidentų metu.
Yra stiprinamas fizinis ir kibernetinis infrastruktūros saugumas, ieškomos ir taisomos sisteminės spragos, bokštuose įrenginėjami generatoriai, planuojami taškai įrenginiams pasikrauti ir pan.
Be to, tiekėjai yra pasiruošę taip, kad sutrikimų nebūtų arba jie būtų minimalūs, kadangi bijo prarasti klientus.
J. Špakauskas atkreipė dėmesį, kad kažkokio ryšio ar interneto išjungimo mygtuko, kurį paspaudus staiga nutrūktų „Bitės“, „Telia“, „Tele2“ ryšys, nėra.
Jis paaiškino, kad, vienam ryšio bokštui nustojus veikti, dalį jo padengiamos teritorijos perima kitas.
Pasak pašnekovo, dalis ryšio bokštų yra sujungti su bevielio ryšio radijo relinėmis linijomis, kiti – požeminiais optiniais kabeliais. Tad fiziškai paveikti visą tinklą net per ilgesnį laiką būtų sudėtinga.
„Bitė Lietuva“ atstovas svarstė, kad galima fiziškai atkirsti į ryšio bokštą nutiestus elektros tinklus, tačiau bokštai turi baterijas, leidžiančias jiems veikti kelias valandas ar net paras be elektros:
„Žinoma, fiziškai sunaikinus visą bokštą toje vietoje padengimas susilpnėtų, tačiau veiktų viena ar kita ryšio technologija iš kito artimiausio bokšto.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
