Remiantis federalinės statistikos tarnybos „Destatis“ duomenimis, birželį infliacija siekė 7,6 procento.
Rodiklis vis dar gerokai viršijo centrinių bankų nustatytą 2 proc. tikslą, tačiau sumenko palyginti su gegužę fiksuotu 7,9 proc. vartotojų kainų augimu.
Vartotojų kainos Vokietijoje beveik nepaliaujamai kyla jau 18 mėnesių, o pastarąjį kartą smuktelėjimas užfiksuotas šių metų sausį.
Infliacijos augimą pirmiausia pakurstė koronaviruso pandemijos sukelti sutrikimai, o vėliau – karas Ukrainoje.
Rusijos invazija į Ukrainą lėmė smarkų energijos kainų kilimą, o tai prisidėjo prie išaugusios infliacijos, pažymėjo „Destatis“.
Statistikos departamento duomenimis, energijos sąnaudos birželį padidėjo 38 proc., o maisto kainos per tą patį laikotarpį taip pat išaugo 12,7 procento.
Pranešime teigiama, kad tiekimo grandinių sutrikimas dėl karo ir pandemijos taip pat padidino kainų spaudimą.
Infliacijos augimo tempą sustabdė tik vyriausybės veiksmai, kuriais siekiama sumažinti spaudimą vartotojams, įskaitant sumažintą degalų mokestį ir vienodo tarifo bilietus viešajam transportui.
Viso šių priemonių poveikio „negalima įvertinti“ preliminariuose duomenyse, nurodė „Destatis“.
„Tai dar ne augančios infliacijos pabaiga“, – mano ING banko ekonomistas Carstenas Brzeski (Karstenas Bžeskis).
Greičiau tai yra pavyzdys, kad „šiuo metu infliaciją gali sustabdyti vyriausybės, o ne centriniai bankai“, – pridūrė analitikas.
Nepaisant to, kad vyriausybė padėjo sumažinti transporto ir energijos sąnaudas vartotojams, „maisto kainų infliacija toliau didėjo“, o paslaugų kainos taip pat augo, pridūrė C. Brzeski.
Žvelgiant į ateitį, vyriausybės priemonės nustos galioti rugpjūčio pabaigoje, o „galimas rusiškų dujų nutraukimas Vokietijai taip pat greičiausiai padidins energijos kainas žiemos sezonui“, pridūrė jis.
