Tiek sumažinti SND akcizo dydį pasiūlyta nuo 2024 m. Lietuvoje įsigaliojus gerokai aukštesniam tarifui nei kitose regiono šalyse, sukėlusiam verslo pasipiktinimą.
41 Eur/t tarifą siūloma taikyti šildymui ir dujų balionus pilstomoms SND, taip pat – kai šios dujos naudojamos kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms.
Vyriausybės siūlymu, SND akcizų tarifas susidės iš 41 Eur/t pastoviosios dalies ir kintamos CO2 dedamosios. Ją verslui siūloma pradėti taikyti nuo kitų metų liepos.
Aplinkos ministerija savo ruožtu yra pasiūliusi 70,58 Eur/t tarifą. Ministerijos vertinimu, SND tarifas turėtų būti konkurencingas vadinamojo raudonojo dyzelino akcizui (72,07 Eur/t), kadangi abi kuro rūšys naudojamos tiek žemės ūkyje, tiek šildymui.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas posėdyje sakė, esą būtų žalinga nustatyti per mažą akcizą, kuris neskatintų verslo, žemės ūkio ir buitinių vartotojų rinktis ne iškastinį kurą.
„Po diskusijų su ūkininkais matome net ir nulinio akcizo iniciatyvas Seime, kas žalinga, nes sukurtų paskatas investuoti į SND, kai matome, kad pramonė renkasi ne biokurą, o iškastinį kurą“, – sakė S. Gentvilas.
„Žemas akcizas reiškia investicijas neteisinga kryptimi“, – teigė ministras.
Anot S. Gentvilo, SND akcizas turi būti tokio dydžio, kad „motyvuotų pramonę, žemės ūkį, buitinius vartotojus keistis“.
„Kainų signalas turėtų rodyti verslui, gyventojams ir žemės ūkiui, kad būtina galvoti apie alternatyvas“, – akcentavo jis.
Kad įsigaliotų netrukus, Vyriausybė siūlys vieną iš apsvarstytų projektų svarstyti skubos tvarka. Pokyčius nuo 2025 m. numatančius CO2 dedamąją parlamentui siūloma svarstyti įprasta tvarka.
ELTA primena, kad nuo 2024 m. įsigaliojo 304,1 Eur/t SND akcizas.
Aplinkos ministerijos iniciatyva Seimo priimtas naujas tarifas sukėlė didelį nepasitenkinimą – sumažinti SND akcizą, be kita ko, reikalavo sausio 23–26 dienomis Vilniuje protestavę ūkininkai, degalinių tinklas „Jozita“ savo kasos čekiuose ėmė rašyti kritiką valdantiesiems.
Be to, sausio pradžioje Lietuvos verslo ir pramonininkų konfederacijos paragino Vyriausybę „atsakingai įvertinti neigiamą naujo reguliavimo poveikį“ konkurencingumui, šalyje įvedus gerokai aukštesnį SND akcizą nei regione. Dalis įmonių perėjo prie SND po 2022 m. Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, siekiant sumažinti tuomet itin išbrangusių gamtinių dujų vartojimą.
Latvija SND akcizo netaiko, Lenkijoje jis siekia 13 Eur/t, Vokietijoje – 45 Eur/t, Estijoje – 55 Eur/t.
Reaguodama į kritiką Vyriausybės kanceliarija registravo Akcizų įstatymo projektą, kuriame gyventojams bei verslui SND akcizas mažinamas iki 41 Eur/t.
Tikimasi, kad tokį akcizo dydį Seimas patvirtins vasario 12–15 dienomis šaukiamoje neeilinėje parlamento sesijoje.
Verslo struktūros anksčiau prašė nustatyti 13,94 Eur/t SND akcizą, o Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas yra sakęs, jog tarifas galėtų siekti apie 20 Eur/t.
SND taip pat naudojamas šildymui ir buityje tuose šalies regionuose, kuriuose neišplėtota gamtinių dujų infrastruktūra, pavyzdžiui, Skuode, Mažeikiuose.
Prie 304 Eur/t akcizo dydžio ministerija siūlo pereiti palaipsniui, iki 2030 m.
