„Tai reiškia, kad tinklo galimybės priimti elektros kiekį yra ribotos, ir jeigu į tinklą patenka per didelis elektros kiekis, tinklas paprasčiausiai dega. Bet tokių dienų, kai saulė šviečia visą dieną, nėra, tokie atvejai yra vienkartiniai metuose, tai numatyta, kad plėtra įmanoma virš 2 gigavatų, tiek, kiek įmonės norės galios, gaus, bet su apribojimu, kad tomis dienomis kai saulės yra per daug, jų galia (gamyba – BNS) bus apribota ir elektra į tinklą nebus įleidžiama“, – posėdyje sakė ministras.
„Manome, kad tie nuostoliai įmonėms nėra dideli, bet šis techninis apribojimas leidžia išspręsti tą rebusą dviejų gigavatų ir kad saulės elektrinių plėtra toliau sėkmingai vyktų“, – pridūrė jis.
Pasak D. Kreivio, „Litgrid“ atliktas vertinimas numato, kad šių parkų plėtra virš 2 GW ribos nedarytų neigiamo poveikio visai sistemai ir elektros tiekimo kokybei, todėl ji galima su tam tikrais apribojimais.
Anot jo, kai saulės per daug, dalis elektros būtų nukreipiama į kaupimo įrenginius ir iš jų atiduodama, kai elektros trūksta, arba, kai gamyba viršija tinklo galimybes, įvedus tam tikrus apribojimus gamybai.
Pernai priimtomis įstatymo pataisomis komerciniams saulės parkams buvo nustatyta maksimali 2 GW galia, o kartu su gaminančiais vartotojais – 4,4 GW.
„Ta dviejų gigavatų riba buvo svarbi, kad galėtume apsaugoti gaminančius vartotojus ir leisti jiems įsirengti elektrines, nes priešingu atveju, įmonės visada yra spartesnės ir greitesnės, realiai būtų tą visą galią išnaudoję didelėms elektrinėms“, – sakė D. Kreivys.
D. Kreivio teigimu, anksčiau tokios plėtros galimybių nebuvo numatyta, nes riba dar nebuvo pasiekta.
„Situacija dinamiška, pirmiausia įstatyme apibrėžta, kad „pasiekus ribas“, o įstatymą kai priiminėjome, ribos dar nebuvo pasiektos, tinklo operatorius perskaičiuoja tinklą ir nustato sąlygas, kokiomis galėtų toliau vykti plėtra. Šiai dienai tinklo operatorius nustatė visas tinklo galimybes remdamasis ateities suvartojimu, eksportu ir išeinant iš šitų skaičių pateikė rekomendacijas, kaip galima toliau šituos dalykus plėsti“, – sakė ministras.
Posėdyje dėl pakeitimo susilaikė tik teisingumo ministrė Evelina Dobrowolska.
Valstybei pernai apribojus komercinių saulės parkų plėtrą, o verslui siūlant atsisakyti dviejų gigavatų ribos, energetikos rinkos reguliuotojas pasiūlė šiems parkams proporcingai paskirstyti galias, kurių ribose elektra būtų gaminama be apribojimų, o viršijus ribą, jai būtų taikomi su „Litgrid“ suderinti „nežymūs“ gamybos ribojimai.
Vyriausybė trečiadienį taip pat nustatė elektros tinklų pralaidumų paskirstymo proporcijas trims grupėms: energetinį nepriteklių mažinančioms bendrijoms ir ne pelno organizacijoms, verslui ir gyventojams–gaminantiems vartotojams.
„Atsirado poreikis paskirstyti pralaidumus (...) Noras yra, kad iš žaliosios transformacijos naudą pajustų visi Lietuvos piliečiai, nuo fizinių asmenų, kurie įsirengia elektrines, naudą gautų įmonės, kurios gamina produkciją ir ją eksportuoja, kad produkcija būtų pigesnė, taip pat ir žmonės, kurie yra skurde, gautų nuolaidas per energetines bendrijas“, – kalbėjo energetikos ministras.
Laisvi pralaidumai siekia 1,6 GW galios saulės ir 0,57 GW – vėjo elektrinėms: bendrijų ir ne pelno siekiančių organizacijų saulės įrenginiams prijungti skirta 0,434 GW, vėjo – 0,2 GW, gyventojų – atitinkamai 0,533 ir 0,05 GW, verslo – atitinkamai 0,633 ir 0,32 GW.
Tinklų operatoriai turės kasmet atnaujinti pajėgumų vertinimą ir esant poreikiui ministerija perskirstys pralaidumus.
