„Šiemet baigiantis galioti trejų metų akcizų planui, parengėme naująjį dokumentą, atsižvelgiant į akcizais apmokestinamų prekių kainų, rinkos tendencijų, vartojimo pokyčius, juos lemiančius veiksnius, kaimyninių šalių politiką ir galimą poveikį šešėlinei rinkai.
Išlaikome ir tęsiame 3 metų plano formatą, kaip ilgesnio laikotarpio kryptį brėžiantį dokumentą, kuriuo užtikrinamas politikos stabilumas ir prognozuojamumas – esminės savybės, kurias aiškiai pabrėžiame ir Vyriausybės programoje“, – teigė viceministrė R. Bilkštytė.
Anot viceministrės, įstatymo pakeitimai įsigaliotų nuo naujų kalendorinių metų.
Naujuoju planu taip pat siekiama mokestinėmis priemonėmis mažinti alkoholinių gėrimų bei tabako produktų ir jiems alternatyvių produktų prieinamumą ir vartojimą, ypač jaunų asmenų tarpe, ir tokiu būdu prisidėti prie visuomenės sveikatos politikos tikslų įgyvendinimo.
Skirtingam alkoholiui siekia panašesnių akcizų
Naujajame akcizų plane, siekiama nuosekliai mažinti apmokestinimo skirtumus už 1 laipsnį alkoholio, nepriklausomai produkto rūšies: skirtingo stiprumo alūs, vynai ar kiti alkoholiniai gėrimai.
Naujojoje 3 metų perspektyvoje siūloma akcizus etilo alkoholiui didinti kasmet po 6,8 proc., tarpiniams produktams – vidutiniškai po 8 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams virš 8,5 proc. stiprumo, alui – 10 proc. Nors vynui ir alui akcizai augo procentaliai daugiau nei etilo alkoholiui, tačiau jų kainų pokytis mažesnis.
Kaip pažymi viceministrė R. Bilkštytė, tokiu tolygiu akcizų didinimu siekiama nesukelti staigių kainų šuolių bei išvengti neigiamo poveikio verslo aplinkai. Skaičiuojama, jog padidinus akcizus, kitais metais alus galėtų pabrangti apie 2 euro centų, vynas virš 8,5 proc. stiprumo – apie 10 euro centų, o stiprieji gėrimai – apie 30 euro centų.
Pagal Finansų ministerijos parengtą projektą, vynas ir kiti fermentuoti gėrimai iki 8,5 proc. stiprumo dėl didesnio akcizo jau kitais metais brangs 0,08 euro už 0,5 l – per trejus iš viso 0,27 euro.
Vynas ir kiti fermentuoti gėrimai virš 8,5 proc. stiprumo nuo kitų metų brangs 0,10 euro, o per trejus metus – 0,33 euro už 0,5 l.
Tarpiniai produktai iki 15 proc. stiprumo kitąmet pabrangs 0,09 euro, o per trejus metus 0,30 euro už 0,5 l.
Etilo alkoholio (100 proc.) apmokestinimas nuo kitų metų didės 0,32 euro, o iki 2024 m. – iš viso 1,02 euro.
Alaus 1 proc. alkoholio apmokestinimas didės 0,02 euro kitais metais, o per trejus metus – iš viso 0,08 euro už 0,5 l.
Labiau apmokestins ir naujus produktus
Nuo 2022 m. didės ir akcizas cigaretėms. Dėl to jų pakelis pabrangs 0,17 eurų, o per trejus metus – 0,55 euro.
20 g cigarų ir cigarilių apmokestinimas kitais metais didės 0,27 euro, o per trejus metus – 0,97 euro.
Rūkomasis tabako (20 g) kaina dėl aukštesnių akcizų kils 0,17 euro kitais metais, o per trejus metus – 0,55 euro.
Kaitinamojo tabako produktai (įskaitant jiems alternatyvius produktus), skaičiuojant 20 vnt. (6,1 g tabako) dėl akcizo kitais metais brangs 0,27 euro, o per trejus metus – iš viso 1,09 euro.
Elektroninių cigarečių skystis (2ml) nuo kitų metų brangs 0,07 euro, o per trejus metus – 0,42 euro.
Statistiniai duomenys rodo, jog tabako įperkamumas nuo 2016 m. auga – už vidutinį mėnesio darbo užmokestį 2016 m. buvo galima įsigyti 164 brangiausių cigarečių pakelių, o 2020 m. – 203 pakelius.
Duomenys rodo, jog 2016 m. krito bendras tabako gaminių suvartojimas, o nuo 2017 m. rinkoje ėmė populiarėti alternatyvūs tabako produktai: cigarai ir cigarilės, rūkomasis tabakas, elektroninės cigaretės, o ypač – kaitinamojo tabako produktai. Finansų ministerija pastebi, jog kaitinamojo tabako produktai apmokestinti mažiau nei cigaretės.
Kaitinamojo tabako rinkos dalis per trejus metus išaugo nuo 0,3 proc. (2017 m.) iki 10,1 proc. (2020 m.), skaičiuojant tabaką kilogramais. Tarptautinis „Nielsen“ tyrimas rodo, jog kaitinamojo tabako rinka Lietuvoje siekia 20 proc., jei skaičiuojama vienetais.
Viena iš kaitinamojo tabako produktų populiarumo augimo priežasčių galėtų būti patraukli kaina, kuri išliko konkurencinga visų cigarečių segmentų atžvilgiu. Akcizo dalis kaitinamojo tabako produktų kainoje yra 19 proc., o cigaretėse – 59 proc. arba tris kartus mažesnė. Atsižvelgiant į tabako rinkos tendencijas, tikėtina, kad cigarečių pardavimai kasmet ir toliau kristų, o alternatyvių produktų – ypač kaitinamojo tabako – atitinkamai augtų.
Siekiant mažinti tabako produktų prieinamumą, cigaretėms taikomus akcizų tarifus reikėtų didinti nemažesniu tempu kaip ir anksčiau (po 6-7 proc. kasmet), cigarams ir cigarilėms – po 20 proc., rūkomajam ir neapdorotam tabakui – po 7,8 proc., o kaitinamojo tabako ir jam alternatyviems produktams – po 32 proc.
Atsižvelgiant į akcizų pokyčius, cigarečių kaina kitąmet galėtų didėtų 17 euro centų, cigarų ir cigarilių – 27 euro centais, rūkomajam tabakui – 17 euro centų, kaitinamojo tabako produktams – 27 euro centais, o elektroninių cigarečių skysčiui – 7 euro centai.
Be planuojamų akcizų pokyčių, numatoma keisti ir akcizų tarifų apskaičiavimo tvarką. Kaitinamojo tabako ir kiti alternatyvūs produktai parduodami ir vartojami vienetais, tad siekiant aiškesnio ir paprastesnio akcizų apskaičiavimo, kontrolės ir priežiūros, ypač tais atvejais, kuomet produktuose yra ne vien tabako ar jam tapataus žolinio produkto, bet ir kitų sudedamųjų dalių (skonio kapsulių, nikotino druskos), kuomet kyla problemų dėl mokesčių bazės nustatymo – siūloma nustatyti akcizų tarifą už 1000 vienetų.
„Silpnesni kaitinamieji produktai (turintys mažesnį kiekį nikotino ar neturintys jo) būtų apmokestinami vienodai lyginant su stipresniais kaitinamaisiais produktais. Tokiu būdu būtų prisidėta prie prieinamumo mažinimo, ypač jaunimui, bei tiesioginio pakeičiamumo mažinimo.
Iki šiol visoms cigaretėms taikomas vienodas akcizas, nepriklausomai nuo jų stiprumo ir tabako bei nikotino kiekio. Tiek kaitinamojo tabako produktų, tiek ir cigarečių, nepriklausomai nuo jų stiprumo, pakeliuose parduodama po 20 vnt., todėl ir visi alternatyvūs kaitinamieji produktai apmokestinami vienu vienoda tvarka, kaip ir cigaretės“, – teigė viceministrė R. Bilkštytė.
Europos Sąjungos (ES) mastu nėra reglamentuotas alternatyvių tabako produktų apmokestinimas, todėl kiekviena šalis gali pasirinkti, ar apmokestinti šiuos produktus bei kokį taikyti akcizų dydį, mato vienetą už jį. Tik 5 šalys be Lietuvos – Slovakija, Lenkija, Airija, Kipras ir Italija – akcizų tarifus cigarams ir cigarilėms yra nustačiusios už kilogramus. Likusios ES šalys akcizų tarifą yra nustačiusios arba tik už vienetus, arba už vienetus ir/arba kaip procentą nuo kainos už 1000 vnt.
Pažymėtina, jog Lietuva pagal kaitinamojo tabako suvartojimą pirmauja ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.
Planuojama, kad dėl pasikeitusių akcizų valstybės biudžetas kitąmet jau turėtų gauti apie 29 mln. eurų papildomų pajamų, o per visą trejų metų laikotarpį – per 104 mln. eurų.
Vyriausybės patvirtintas įstatymo pataisas dar turės priimti Seimas ir pasirašyti prezidentas.
