Personalo valdymo profesionalų asociacijos ir Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ organizuotoje konferencijoje „Motivated at work 2024“ specialistai diskutavo apie vyresnius žmonės darbo rinkoje.
Vyresni darbuotojai ateityje taps reikalingesni
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ir Vilniaus universiteto profesorė Bernadeta Goštautaitė tikino, kad vyresnio amžiaus riba kiekvienoje darbo srityje yra skirtinga.
„Pavyzdžiui, švietimo sektoriuje matysime vienokį darbuotojų amžiaus vidurkį, o IT ar finansų sektoriuje – jau kitokį.
Tačiau darbuotojai skiriasi daugybe aspektų ne tik savo amžiumi. Be to, gyvenimo eigoje žmonės keičiasi, įgyja vis kitokios patirties. Todėl sunku apibūdinti, koks yra vyresnis darbuotojas, kokius jis turi pliusus ar minusus“, – kalbėjo VU profesorė.
Verslo psichologas, „Confinn“ direktorius Dainius Baltrušaitis pastebėjo, kad žmonės su savo amžiumi atsineša ir tam tikrus stereotipus, kurie neatsiranda iš niekur. Pavyzdžiui, anot jo, dalis vyresnių žmonių tikrai yra bambekliai.
„Tačiau statistika rodo, kad per ateinančius 10 metų 2,5 karto daugiau žmonių išeis iš darbo rinkos, negu į ją ateis. Darbdaviai turi du sprendimo būdus. Arba jie turės pasirūpinti technologijomis, kurios pakeis žmones, arba ateis senių era. Vyresni darbuotojai taps vertinami ir reikalingi“, – tikino specialistas.
Vyresnių žmonių integracija
B. Goštautaitė atkreipė dėmesį, kad žmonėms svarbu rasti veiklą ir darbą, kuris jiems atrodytų prasmingas.
„Dažnai žmonės dirba net sulaukę pensinio amžiaus. Paradoksas, kad gyventojai priešinasi pensinio amžiaus ilginimui, tačiau, sulaukę pensijos, neskuba išeiti iš darbo“, – pastebėjo specialistė.
Pasak jos, darbdaviai skirtingai žiūri į darbuotojus, kuriems iki pensijos liko dar 20 metų ar vos 5 metai.
„Vyresnis amžiaus dažnai suvokiamas ne kaip laikotarpis, kuris praėjo nuo žmogaus gimimo iki dabartinio amžiaus, bet kaip laikotarpis, kiek jis dar bus aktyvus darbo rinkoje“, – pastebėjo B. Goštautaitė.
D. Baltrušaitis siūlė nekaltinti įmonių, kurios nepriima dirbti vyresnių žmonių.
„Iš tikrųjų įmonės yra ir visuomenės atspindys. Trūksta vyresnių žmonių integracijos. Juk jaunesni žmonės nebendrauja ir nedraugauja su vyresniais žmonėmis, jeigu jie nėra jų giminaičiai. Dažnai sako, kad neturi, apie ką su jais kalbėtis. Tai ir yra atspindys, kurį matome įmonėse“, – pastebėjo verslo psichologas.
Anot jo, geriausiais sprendimas įmonių vadovams ne svarstyti, o įjungti durnių ir priimti dirbti senį.
„Viskas labai paprasta. Galima eiti į mokymus, kur pasakos apie stereotipus, arba galima imti ir daryti“, – patarė D. Baltrušaitis.
Pasak jo, mes dažnai girdime spaudimą taikyti inovacijas ir naujoves.
„Tai persikelia į visas sritis. Kai įmonės įgyvendina kažkokias naujoves, savaime tikimasi, kad tai atneš naudos. Tikimasi, kad įmonės atsinaujins ir darbuotojų amžiaus prasme, priims jaunesnius darbuotojus“, – pastebėjo verslo prichologas.
Diskriminacijos pradžia – penkiasdešimtmetis
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas Marius Morkevičius teigė, kad vyresnio amžiaus žmonės, apklausų duomenimis, darbo rinkoje gali jaustis nestabiliai ir nesaugiai.
Skaičiuojama, kad net 6 iš 10 apklaustų Lietuvos gyventojų mano, jog jaunas ar vyresnis amžius darbuotojų atrankoje, kai renkamasi iš dviejų tos pačios kvalifikacijos žmonių, gali būti palaikytas trūkumu ir darbdavys pasirinks vidutinio amžiaus kandidatą.
„Kalbant apie darbo santykius galima pažymėti, kad diskriminacija pasireiškia darbo skelbimuose, pareigybių aprašymuose, per darbo pokalbius, skaičiuojant atlyginimus, suteikiant paaukštinimą ar mokymosi galimybes, taip pat – nutraukiant darbo santykius.
Diskriminacija dažnai būna paslėpta ir po įvairiomis replikomis, kurios gali pasirodyti kaip darbdavio rūpestis. Į Tarnybą besikreipiantys žmonės teigia iš darbdavių sulaukiantys tokių frazių, kaip tau jau laikas anūkus prižiūrėti ar tau kelionė lėktuvu į komandiruotę bus per sunki, – pavyzdžius pateikė M. Morkevičius.
Be to, jei vyresnis darbuotojas dažnai naudojasi nedarbingumo atostogomis, jam neretai siūloma susirasti ramesnį darbą arba pereiti į kitas pareigas, kurios dažnai būna prastesnės ir mažiau apmokamos.
Tarnybos duomenimis dalis gyventojų diskriminaciją jausti pradeda jau nuo 50 metų amžiaus.
-------------
Pyzda tu, žmonės nepragyvena iš tos jūsų išmaldos ,vadinamos pensija, todėl ir priversti dirbti, kad nebadautų. Duokit normalią pensija ir nei vienas pensininkas tikrai nedirbs. Paradoksas matai jai- kalė.
