Portalo tv3.lt skaitytojas Romas pasakojo, kad neseniai pradėjo dirbti naujame darbe.
„Esu vairuotojas, vežioju po Lietuvą maisto prekes. Neseniai darbdavys įspėjo, kad, sugedus krovininiam automobiliui, turėsiu padengti dalį jo remonto išlaidų.
Tačiau juk specialiai nebandau jo sugadinti. O jeigu jis suges dėl nusidėvėjimo, tai ne mano kaltė. Negi tikrai turėsiu prisidėti prie remonto išlaidų“, – nuogąstavo vyras.
Jis tikino, kad anksčiau nėra sulaukęs panašių prašymų.
„Vairuotojų dirbu jau 10 metų. Tikrai yra buvę atvejų, kuomet sugesdavo automobilis. Tačiau visas remonto išlaidas padengdavo darbdavys.
Nesuprantu, kokia čia nauja praktika taikoma naujame darbe“, – stebėjosi vyras.
Prašo apmokėti telefono remonto išlaidas
Tuo metu kita portalo tv3.lt skaitytoja Erika pasidalijo darbdavio priekaištais dėl sugedusio telefono.
„Prieš metus gavau darbinį telefoną ir jis sugedo. Darbdavys remonto sąskaitą pateikė man.
Jis tikino, kad nesaugau telefono, jame atsisiunčiau per daug programėlių. Tačiau telefonu naudojuosi tik darbo metu. O programėlės man taip pat reikalingos darbe, kitaip jų nebūčiau atsisiuntusi“, – pasakojo moteris.
Ji tikino, kad telefono specialiai nesistengė sugadinti.
„Pykdo toks darbdavio požiūris, galiausiai juk telefonas privalo turėti garantiją bent 2 metams. Tačiau dabar už remontą kažkodėl tenka mokėti. Ir tai turiu daryti iš savo kišenės.
Ar neturėtų darbdavys irgi prisidėti prie remonto išlaidų, juk vis tik sugedo ne asmeninis, o darbo telefonas, be kurio negalėčiau atlikti darbo funkcijų. Kilo minčių netgi atsisakyti visų darbo priemonių ir darbui naudoti tik savo asmeninius daiktus. Tada būtų ramu“, – sakė Erika.
Prašo padengti kuro sąnaudas ar prekių trūkumą
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) patvirtino, kad darbuotojai skundžiasi nesąžiningais darbdaviais, kurie, naudodamiesi darbuotojų nežinojimu, bando pasipelnyti.
„Pasitaiko atvejų, kai tam tikrose įmonėse darbuotojai pasirašo vekselius, kuriais ateityje įsipareigoja padengti darbdaviui galimai padarytą žalą. O transporto sektoriuje darbdaviai išskaito iš darbuotojų už transporto priemonės nusidėvėjimą, apgadinimus arba padidėjusias kuro sąnaudas, nors nėra nustatyta darbuotojo kaltė.
Iš prekybos sektoriaus sulaukiame klausimų dėl prekių trūkumo nuostolių padalinimo visam darbuotojų kolektyvui. Šie ir kiti panašūs išskaičiavimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik laikantis Darbo kodekso nuostatų“, – tikino VDI specialistai
Žalos aplinkybės
Advokatė Evelina Kiznė pastebėjo, kad dažniausiai žalą darbdaviui darbuotojas padaro netikėtai ir nelauktai.
„Žmogiškoji klaida ar dėmesio klaida ir štai nuostoliai.
Darbdaviai paprastai paprašo darbuotojo atlyginti visą žalą, jie vadovaujasi principu – darbuotojas kaltas, todėl jis turi ir susimokėti. Ir iš tiesų darbuotojo kaltė turi būti nustatyta, tačiau tai dar nereiškia, kad darbuotojas privalės darbdaviui atlyginti visą žalą“, – komentavo teisininkė.
Anot jos, atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Advokatė pastebėjo, kad, nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į:
- netekto turto ar turo, kurio vertė sumažėjo ,vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius);
- žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo;
- žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo;
- faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika;
„Jeigu darbdavys buvo apdraudęs darbuotojo civilinę atsakomybę (taip pat ir trečiųjų asmenų atžvilgiu), jis privalo kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiai į draudiką“, – sakė E. Kiznė.
Ji vardijo, kada darbuotojas atsako ir visą žalą atlygina, kai:
- žala buvo padaryta tyčia;
- žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių;
- žala padaryta, neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo;
- žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo;
- darbdaviui padaryta neturtinė žala;
- kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.
Kokio dydžio žalą privalo atlyginti darbuotojas?
„Atlygintinos žalos ribos negali viršyti darbuotojo 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio Tačiau jeigu turtinė žala buvo padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, jis turi atlyginti žalą, bet ne daugiau kaip jo 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
Teritorinė, šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti 12 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžių“, – skaičiavo advokatė E. Kiznė.
Anot jos, piniginė žala gali būti išskaityta iš darbuotojo atlyginimo, darbdavio rašytinių nurodymu.
„Šios išskaitos iš atlyginimo dydis negali viršyti 1 mėnesio darbuotojo vidutinio atlyginimo dydžio, net jeigu žala buvo didesnė. Likusi žala gali būti priteista.
Darbdavio nurodymas išieškoti žalą gali būti priimtas ne vėliau, kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo datos“, – komentavo advokatė.
Ji pateikė ir pavyzdį.
„Pavyzdžiui, darbuotojas eismo įvykio metu, dėl didelio neatsargumo, nepastebėjęs kelio ženklinimo, apgadino darbdavio automobilį. Žalos dydis siekia 10 vidutinių atlyginimų.
Darbdavys yra apdraudęs transporto priemonę Kasko draudimu, tačiau draudimo bendrovė pareikalavo sumokėti franšizę, kurios dydis – trečdalis darbuotojo vidutinio atlyginimo. Darbuotojas turi atlyginti darbdaviui žalos dydį, lygų franšizei, o darbdavys gali priimti nurodymą žalą išskaityti iš užmokesčio“, – komentavo E. Kiznė.
