Daug tėvų yra įsitikinę: kartą priteista vaiko išlaikymo suma negali būti iš esmės pakeista, o tiesiog kasmet yra indeksuojama (didinama), kad vaiko poreikiams skiriami pinigai nenuvertėtų. Tačiau tai yra netiesa.
Pvz., jei vaikų tėvas tampa turtingu verslininku, kas mėnesį mokami „alimentai“ gali gerokai padidėti, o jam susirgus – sumažėti.
Tad kokiais atvejais atskirai nuo vaiko gyvenančiam tėčiui ar mamai kas mėnesį gali tekti mokėti daugiau, o kada tėvai gali tikėtis, kad jų mokama suma bus sumažinta?
Prisiteisė 3 kartus didesnį vaiko išlaikymą
Kelis nepilnamečius vaikus su buvusiu vyru turinti Kristina (vardas – pakeistas) paprašė teismo padidinti tėvo teikiamą išlaikymą, kuris pirmą kartą buvo priteistas prieš 12 metų.
Per tą laiką vaikai pradėjo lankyti mokyklą, būrelius, stovyklas. Be to, ženkliai išaugo kainos.
Nors tėvas formaliai deklaravo gana kuklias pajamas, iš tiesų valdė pelningą įmonę, turėjo nekilnojamojo turto, dažnai keliavo po pasaulį, vaikščiojo į renginius ir pan.
Jis piktinosi, kad motina esą perdėtai išpučia vaikų poreikius, o privati mokykla, būreliai ar kelionės yra perteklinės išlaidos.
Procesas nebuvo lengvas, netrūko emocijų, bet galiausiai teismas įvertino įrodymus apie tėvo turimą turtą, pajamas, įmonės turtą, netgi įrašus socialiniuose tinkluose apie keliones ir renginius.
Kadangi reali tėvo finansinė padėtis buvo geresnė, nei deklaruojama, teismas padidino jo teikiamą išlaikymą daugiau kaip 3 kartus.
Tokią istoriją iš savo praktikos papasakojo advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas Markas Dobrovolskis.
Tuo metu advokatų kontoros „Prevence Legal“ šeimos grupės praktikos vadovei, advokatei Gabrielei Šinkonei įsiminė dvi gyvenimiškos ir sunkios istorijos.
Viena iš jų – kai mama prašė priteisti vaiko išlaikymą, tačiau dėl smarkiai pablogėjusios tėčio sveikatos, mažinamo darbo krūvių ir nuolatinio gydymo teismas pripažino, kad tėčio galimybės sumažėjo užsidirbti ne dėl jo kaltės ir nustatė mažesnį išlaikymo dydį, nei paprastai laikoma minimalioji riba.
Vienoje byloje mama kreipėsi į teismą prašydama priteisti vaiko išlaikymą, tačiau ginčo nagrinėjimo metu tėčio sveikata smarkiai pablogėjo – buvo nustatytas dalinis darbingumo netekimas, teko mažinti darbo krūvį ir nuolat gydytis.
Teismas, įvertinęs medicininius dokumentus ir realias pajamas, pripažino, kad jo galimybės uždirbti sumažėjo ne dėl jo kaltės, todėl nustatė mažesnį išlaikymo dydį, nei įprastai taikoma minimalioji riba.
Visai kitokio pobūdžio byla buvo susijusi su vaiko sportiniais pasiekimais. Paauglys gavo stipendiją išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas mokytis ir toliau treniruotis.
Pasak šeimos advokatės G. Šinkonės, tėvas nenorėjo papildomai prisidėti prie šių išlaidų, esą vaiką išlaikys stipendija. Tačiau pavyko pasiekti taikų susitarimą paaiškinus, kad stipendija padengia tik dalį pragyvenimo, o papildomos išlaidos (kelionės, draudimas, apranga, pragyvenimas) vis tiek išlieka – buvo nustatytas didesnis išlaikymas.
Išlaikymo dydis turi augti kartu su vaiku
M. Dobrovolskis atkreipė dėmesį, kad išlaikymo dydis nėra pastovus dalykas – jį galima ir reikia keisti nepaisant kasmetinio indeksavimo, kai keičiasi vaiko poreikiai, finansinė situacija, tėvų galimybės.
Pasak jo, natūralu, kad išlaikymo dydis, nustatytas, kai vaikui buvo 3, nebegali būti tinkamas, kai jam – 16. Nebent būdamas trejų metų turėjo specialiųjų poreikių, kurie laikui bėgant išnyko: „Kiekviena situacija vertinama individualiai.“
G. Šinkonės teigimu, į teismą dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo tėvai dažniausiai kreipiasi, kai vaikas pasiekia kitą gyvenimo etapą.
Pvz., iš darželio perėjus į mokyklą, atsiranda papildomos išlaidos: mokyklinės priemonės, uniformos, būreliai, logopedai.
Anot advokatės, poreikiai dar labiau išauga, kai vaikas tampa paaugliu: atsiranda kelionių, sporto varžybų, korepetitorių ar technologinių priemonių poreikis.
Pašnekovė priminė, kad įprastai bendra mėnesinė suma, reikalinga vaiko poreikiams, neturėtų būti mažesnė nei minimali mėnesinė alga – MMA (šiemet t.y. 777 eurai į rankas), o kiekvieno iš tėvų dalis nustatoma proporcingai jų pajamoms ir turtinei padėčiai:
„Tai nėra teisiškai įtvirtintas minimumas, tačiau teismų praktikoje MMA dažnai naudojama kaip atskaitos taškas.“
Taigi iš kartu negyvenančio tėvo ar motinos dažniausiai priteisiama apie 50–60 proc. viso poreikių krepšelio, t. y. maždaug 400 eurų per mėnesį už vieną vaiką.
G. Šinkonė paminėjo, kad tokios sumos paprastai nereikia įrodinėti – įrodymai tampa reikalingi tik tada, kai siekiama prisiteisti didesnį išlaikymą.
Kai poreikiai yra didesni, išlaikymo suma gali siekti 600–800 eurų ir daugiau.
Kada vaiko išlaikymas gali būti mažinamas?
Pasak G. Šinkonės, vaiko išlaikymo suma gali būti mažinama, kai reikšmingai pasikeičia vieno iš tėvų finansinė ar asmeninė situacija ir tai nėra susiję su jų pačių veiksmais (pvz., netektas darbingumas, rimta liga, didesnis vaikų skaičius).
Tačiau vien tai, kad žmogus pats pasirenka mažiau apmokamą darbą ar praranda jį dėl savo kaltės, nelaikoma pagrįsta priežastimi mažinti išlaikymą – tėvai turi pareigą dėti visas pastangas materialiai aprūpinti vaiką.
M. Dobrovolskis pridūrė – vien tai, kad tėvas ar motina prisiėmė paskolą, dar nereiškia, kad išlaikymas turėtų būti mažinamas: „Didesnė išlaikymo našta negali būti perkeliama kitam iš tėvų be svaraus pagrindo.“
„Prevence Legal“ advokatė pamini, kad vaiko išlaikymas gali būti sumažintas, jei vaikas su abiem tėvais ima praleisti panašiai laiko, o kasdienes išlaidas – maistui, būstui ar būreliams – padengia abu tėvai.
Vis tik ji pabrėžė, kad visais atvejais vertinama, ar pokyčiai neužkirs kelio vaikui gauti tokį patį dėmesį, priežiūrą ir finansinį saugumą, kaip iki šiol.
Kada galite reikalauti didesnio vaiko išlaikymo
G. Šinkonės teigimu, prie padidėjusių poreikių gali prisidėti specialusis gydymas ar brangesnės paslaugos, kurių valstybė nefinansuoja.
Kartais sprendimas padidinti išlaikymą priimamas ir dėl vaiko talento ar išskirtinių gebėjimų – pvz., kai vaikas pasiekia aukštų rezultatų sporte ar mene ir tėvai siekia sudaryti sąlygas jam toliau tobulėti.
„Kitas svarbus pagrindas – reikšmingai pagerėjusi išlaikymą mokančio asmens finansinė padėtis. Jei jo pajamos išauga, teismas gali vertinti, ar ankstesnio dydžio išlaikymas vis dar atitinka realias abiejų tėvų galimybes.
Galiausiai, padidinimas gali būti svarstomas ir dėl bendrų ekonominių priežasčių – kai ženkliai išauga pragyvenimo išlaidos ar paslaugų kainos, todėl seniai priteista suma nebeatitinka realių vaiko poreikių“, – vardijo advokatė.
Ji pažymėjo, kad, tiek išlaikymo didinimo, tiek mažinimo atveju teismas pirmiausia žiūri į vaiko interesus (ar padidintas išlaikymas būtinas jo poreikiams užtikrinti) ir ar šis sprendimas proporcingas abiejų tėvų finansinėms galimybėms.
Kaip kasmet perskaičiuojamas vaiko išlaikymas?
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji partnerė, teisininkė Rūta Jasilionė primena, kad vaiko išlaikymas kasmet (vasario mėnesį) turi būti ir indeksuojamas, kad priteistas išlaikymas (pinigų vertė) išlaikytų tokią pačią perkamąją galią, kokią turėjo teismo sprendimo priėmimo metu.
R. Jasilionė nurodė, kad periodinės išmokos indeksuojamos, jei vartotojų kainų indeksas (VKI), kurį skelbia Lietuvos statistikos departamentas, yra 101 arba didesnis.
Pvz., kadangi, 2024 m. gruodį palyginus su 2023 m. gruodžiu, VKI buvo 102,1, šių metų vasarį išlaikymą mokantys tėvai privalėjo išmoką perskaičiuoti.
Teisininkė aiškino, kad, indeksuojant periodinę išmoką, jos suma dauginama iš VKI ir dalijama iš 100, o gautas rezultatas apvalinamas euro tikslumu – jei skaičius baigiasi 49 centais ar mažiau, jie atmetami, o, jei 50 centų ar daugiau, suma apvalinama iki euro.
Pvz., jei kas mėnesį mokamas išlaikymas sudaro 350 eurų, 2025 m. vasario mėnesį šią sumą reikėjo indeksuoti taip: 350 × 102,1 / 100 = 357,35 euro, suapvalinus – 357 eurai.
Tai reiškia, kad tėvas ar motina, anksčiau kas mėnesį mokėję po 350 eurų už vaiko išlaikymą, po 2025 m. vasario mėnesio jau turėjo mokėti 357 eurus.
R. Jasilionė atkreipė dėmesį, kad kasmet yra indeksuojama anktesniais metais padidinta suma. Jei tai nepadaroma, išmokos gavėjai gali kreiptis į antstolį ir reikalauti įsiskolinimo už laiku neatliktą įmokos perskaičiavimą.
„Ellex Valiunas“ asocijuotoji partnerė paminėjo, kad neindeksuojamos tik tos periodinės išmokos, kurios teismo sprendimu buvo paskirtos arba pakeistos per pastaruosius 6 mėn., iki vasario 1 d.
