Likę be darbo, išmokų nebegausite? Štai ką siūlo

Baiminantis, kad gyventojai piktnaudžiauja nedarbo išmokomis, pasiūlymų pasigirsta įvairių.

Pvz., socialdemokratas Darius Razmislevičius siūlė (bet apsigalvojo), kad savo noru iš darbo išėjusiam darbuotojui nedarbo išmoka būtų pradėta mokėti tik po mėnesio.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Liūdna ar džiugi žinia? Šios prekės Lietuvoje gali greitai nelikti

Moksleivių atostogos – jau netrukus: kiek dėl to pabrangs kelionės?

Orus atlyginimas Lietuvoje: štai kam darbdaviai pasiryžę daugiausia mokėt

Tuo metu Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kaip vieną iš sprendimų siūlo apskritai nedarbo išmokas mokėti tik tiems, kurie ne savo noru išėjo iš darbo, o buvo atleisti ne dėl savo kaltės.

Taip pat ginčijamasi ir dėl pačių nedarbo išmokų dydžių – pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) registruotas Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas, daliai gyventojų išmokos sumažėtų, o kitiems netgi padidėtų.

Tad kokių pokyčių sulauks lietuviai ir ar tai tikrai privers bedarbius grįžti į darbo rinką?

Vis daugiau lietuvių susivilioja išmokomis?

Nemaža dalis lietuvių pakliūva į „nedarbo spąstus“. Tai yra santykinis rodiklis tarp pajamų, kurios būtų gaunamos įsidarbinus, ir išmokų nedirbant.

Kuo aukštesnis nedarbo spąstų rodiklis, tuo mažiau patrauklu žmogui grįžti į darbo rinką, aiškina Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).

Anot jo, Lietuva jau 4 metus iš eilės fiksuoja aukščiausią nedarbo spąstų lygį visoje Europos Sąjungoje (ES).

2024 m. šis rodiklis Lietuvoje siekė 102 proc., kai ES vidurkis buvo tik 74,4 proc., rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys.

LLRI priduria, kad tą rodo ir didelis nedarbas, kuris Lietuvoje 2025 m. liepą siekė 7,1 proc., nors ES vidurkis buvo 5,9 proc.

Instituto atstovai įsitikinę, kad būtent dėl dabartinės socialinio draudimo sistemos spragų daliai darbuotojų finansinės paskatos nedirbti yra didesnės nei įsidarbinimo atveju:

„Nedirbantis asmuo gauna išmokų ir lengvatų daugiau arba tiek pat, kiek gautų pradėjęs dirbti už siūlomą atlyginimą. Galint gauti didesnes išmokas, paskatos įsidarbinti – slopinamos, įsitraukti į darbo rinką nėra stimulo.“

LLRI specialistų teigimu, kad ir kiek didėtų atlyginimai, nedarbo problemos tai neišsprendžia, kadangi išmokos yra susietos su ankstesnėmis pajamomis, taigi kartu su augančiais atlyginimais automatiškai auga ir išmokos.

„Kuo ilgiau žmogus išlieka bedarbystėje, tuo sunkiau grįžti į darbo rinką. Tad nedarbo draudimo sistema turėtų skatinti kuo greičiau susirasti naują darbą“, – pabrėžia institutas.

Kam nedarbo išmokos mažėtų, o kam – didėtų?

Seime svarstomas SADM registruotas įstatymo projektas siūlo sumažinti dabartinę pastoviąją nedarbo išmokos dalį nuo 23,27 proc. iki 15 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MMA).

Tačiau padidinti kintamąją dalį: pirmus 1–3 mėn. būtų mokami ne 38,79 proc., o 45 proc. vidutinio asmens atlyginimo; 4–6 mėn. vietoje 31,03 proc. asmuo gautų 35 proc. buvusio atlyginimo; paskutinius 7–9 mėn. vietoje 23,27 proc. žmogus gautų 25 proc. savo algos.

Įgyvendinus šiuos pokyčius nedarbo išmoka pirmus 3 mėn. būtų didesnė, o vėlesnius mėnesius – mažesnė nei dabar. Be to, išmokos dydis labiau priklausytų nuo buvusių asmens pajamų, kas reiškia, kad išmokos daugiau uždirbantiems didėtų.

Tačiau tuo pačiu didėtų ir mažiausios gaunamos išmokos, kadangi būtų padidintas minimalus nedarbo išmokos dydis.

Jei Seimas pritars šiems pakeitimams, jie įsigalios nuo 2026 m. liepos 1 d.

Vis tik, anot LLRI, siūlomas įstatymas nesprendžia esminės problemos – kad gaudami dideles išmokas žmonės net nesvarsto grįžti į darbą.

Instituto skaičiavimais, priėmus Vyriausybės siūlomus pakeitimus, aukštesnes pajamas gaunantiems gyventojams nedarbo išmokos netgi padidėtų, o tai reiškia, kad bedarbystė taptų dar patrauklesnė tiek vidutinį, tiek didesnį atlyginimą gaunantiems asmenims.

LLRI specialistai skaičiuoja, kad, pagal Vyriausybės siūlymus, pirmus 1–3 mėn. minimalią mėnesinę algą (MMA 2025 m. – 1038 eurai) uždirbantiems asmenims nedarbo išmoka šiek tiek sumažėtų.

Gaunantiems 67 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU 2025 m. – 2108,88 euro) nedarbo išmokos išliktų panašios.

Tuo metu tiems, kurie gauna vidutinį atlyginimą, nedarbo išmokos sudarytų net 85 proc. buvusios algos.

O tie, kurie uždirba daugiau nei VDU, gautų reikšmingai didesnes nedarbo išmokas. Pvz., gaunantiems 1,5 VDU nedarbo išmoka siektų net 1784,17 euro, pabrėžia institutas.

Siūlo išmokas skirti tik atleistiems ne savo noru

Kadangi didelės ir vis didėjančios nedarbo išmokos atgraso lietuvius nuo darbo, LLRI siūlo nedarbo išmokas mokėti tik tiems, kurie ne savo noru išėjo iš darbo (arba mokėti po tam tikro laikotarpio, pvz., netekus darbo – tik po 2–3 mėn.).

„Savanoriškas išėjimas iš darbo neturėtų būti laikomas draudiminiu įvykiu. Draudimas reiškia, kad asmuo apsaugomas nuo situacijų, kuriose jis neturi sprendimo galimybės (pvz., darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo be jo kaltės; įrodo, kad darbo sąlygos nebuvo tinkamos; ir pan.). 

Dalis ES valstybių jau vykdo tokią nedarbo draudimo sistemą. Pvz., Lenkijoje nedarbo išmokų sistema yra griežtesnė – jei darbuotojas pats išeina iš darbo savo iniciatyva, jis teisę į išmoką įgyja tik po 90 d.“ – pamini instituto atstovai.

Vis tik Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės pareigas laikinai einančios Dalios Jakutavičės nuomonė – kitokia.

Anot jos, sprendimas nesuteikti nedarbo išmokos arba suteikti ją tik po kurio laiko tiems, kurie išeina iš darbo savo noru, kelia didelį susirūpinimą.

„Tokia nuostata neatsižvelgia į realias darbo santykių situacijas – kai žmogus pasitraukia dėl blogų darbo sąlygų, psichologinio spaudimo, mobingo ar darbdavio spaudimo.

Profesinės sąjungos tam visiškai nepritaria, nes tai baudžia darbuotoją už sprendimą ginti savo orumą ir saugumą darbe, tai siaurintų jo teisę pasinaudoti nedarbo draudimo privalumais“, – pabrėžė D. Jakutavičė.

SADM antrino, kad siūlymas nedarbo išmokas mokėti tik tiems, kurie ne savo noru išėjo iš darbo, nėra proporcingas ir subalansuotas.

Ministerija paminėjo, kad 2025 m. rugpjūtį apie 65 proc. nedarbo išmokų gavėjų darbo sutartis nutraukė savo iniciatyva be svarbių priežasčių, o tai rodo, kad gerokai daugiau nei pusė bedarbių netektų pajamų ir patirtų skurdą.

Jau vien dabar, anot SADM, bedarbiai patiria skurdą: 2024 m. 59,5 proc. bedarbių buvo žemiau skurdo rizikos ribos, o 35,4 proc. – žemiau absoliutaus skurdo ribos.

Didinti algas „į rankas“, bet mažinti išmokas?

Kaip dar vieną alternatyvą LLRI siūlo vietoje nedarbo išmokų didinimo nuosekliai didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).

Esą tai užtikrintų stabilų pajamų „į rankas“ didėjimą, kas ir paskatintų pradėti dirbti:

„NPD didinant sparčiau nei MMA, būtų užtikrinama, kad potencialios pajamos iš darbo augtų sparčiau, nei išmokų dydžiai, kurie tiesiogiai susiję su MMA.“

Institutas taip pat rekomenduoja išmokų dydžius artinti prie ES vidurkio. T. y. vietoje pirmus 1–3 mėn. siūlomus mokėti 45 proc. algos mažinti iki 40 proc., 4–6 m. siūlomus 35 proc. algos mažinti iki 30 proc., o paskutinius 3 mėn. vietoje 25 proc. algos mokėti tik 20 proc.

Tačiau SADM su tuo nesutinka. Esą įstatymo projekte siūlomi didesni nedarbo išmokų dydžiai kaip tik sąlygotų stipresnę socialinę apsaugą pirmaisiais 3 nedarbo mėnesiais.

O vėlesniais mėnesiais nedarbo draudimo išmoka būtų mažinama kiek sparčiau nei dabar – taip būtų sukurta didesnė paskata bedarbiams grįžti į darbo rinką.

Visgi, kaip keisis nedarbo socialinio draudimo tvarka, nuspręs Seimas.