Vokietijos vyriausybė rugsėjį sutiko nacionalizuoti skolų apkrautą bendrovę, kai Maskva ėmė mažinti dujų tiekimą ir smarkiai išaugo energijos kainos, sukėlusios „Uniper“ bankroto grėsmę.
Visgi pradinės 8 mlrd. eurų injekcijos iš vyriausybės „nepakaks „Uniper“ stabilizavimui“, sakoma bendrovės pranešime.
Prireiks dar vieno kapitalo padidinimo, siekiančio iki 25 mlrd. eurų (26 mlrd. JAV dolerių), kad būtų galima padengti „didžiules papildomas išlaidas, susijusias su rusiškų dujų tiekimo sumažėjimu, kurias ir toliau daugiausia padengia Uniper“, teigė bendrovės generalinis direktorius Klausas-Dieteris Maubachas.
Patikslintas skaičius pateiktas po to, kai Berlynas atsisakė prieštaringai vertinamo plano įvesti Vokietijos vartotojams dujų mokestį, kuris padėtų importuotojams susidoroti su augančiomis kainomis ir būtų padengęs dalį „Uniper“ išlaidų.
Vyriausybė finansuos įmonės gelbėjimą iš 200 mlrd. eurų dydžio „specialaus fondo“, skirto sušvelninti energijos krizės poveikį namų ūkiams ir įmonėms.
„Uniper“ pranešė, kad paprašys akcininkų oficialiai patvirtinti gelbėjimo sandorį gruodžio 19 dieną.
Būdama didžiausia Vokietijos dujų importuotojas, „Uniper“ ypač stipriai nukentėjo nuo Ukrainos karo padarinių.
Bendrovė buvo priversta pirkti dujas žymiai didesnėmis kainomis atviroje rinkoje.
Per pirmuosius devynis metų mėnesius bendrovės nuostoliai pasiekė 40 mlrd. eurų grynuosius nuostolius. Tai yra vieni didžiausių nuostolių Vokietijos įmonių istorijoje.
Šalies vyriausybė ėmėsi veiksmų, kad išgelbėtų įmonę, baimindamasi, kad jos žlugimas gali kelti pavojų dujų tiekimui ir sugriauti didžiausią Europos ekonomiką.
Vokietija, kuri prieš karą labai smarkiai nuo rusiškų dujų importo, suskubo ieškoti alternatyvių tiekėjų ir užpildyti atsargas prieš artėjant žiemai.
Šalis praėjusią savaitę paskelbė, kad jos dujų saugyklos užpildytos 100 procentų.
