uniper

Vokietijos energetikos milžinė „Uniper“ trečiadienį pranešė besideranti su Vokietijos vyriausybe dėl galimo grupės nacionalizavimo, nes sumažėjus gamtinių dujų tiekimui iš Rusijos bendrovė susidūrė su dideliais sunkumais. Vokietijos vyriausybė jau liepą manais į gelbėjimo paketą perėmė 30 proc. grupės akcijų. Be to, buvo pratęstos kredito linijos. Visgi „Uniper“ perspėjo, kad nėra jokių ženklų, jog Europą krečianti energetinė krizė greitai aprims.

Vokietijos energetikos milžinė „Uniper“ pirmadienį pareiškė, kad jai reikia užsitikrinti daugiau valstybės remiamų paskolų, kad galėtų sustiprinti savo finansinę padėtį, nes rusiškų dujų tiekimo sutrikimai ir sparčiai augančios kainos daro grupei vis didesnį spaudimą.  „Uniper“, kuri liepos mėnesį priėmė vyriausybės gelbėjimo paketą, savo pareiškime teigė paprašiusi valstybinio banko „KfW“ padidinti kreditą „papildomais 4 mlrd. eurų (4 mlrd.

Bendrovė „Uniper“ tapo pirmąja didžiąja Vokietijos energijos tiekėja, kuri konflikto su Rusija sąlygomis paskelbė atsidūrusi krizinėje situacijoje ir paprašė valstybės pagalbos, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Vokietijos ekonomikos ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad su Diuseldorfe įsikūrusia bendrove deramasi dėl priemonių jos finansinei padėčiai stabilizuoti. „Derybos tęsiamos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pasirašė JAV sankcijas bendrovėms, statančioms Rusijos dujų eksporto į Vokietiją vamzdyną „Nord Stream 2“, Amerikos Kongresui išreiškus nuogąstavimų, kad šis projektas suteikia Kremliui pavojingą svertą spausti Vašingtono sąjungininkes Europoje. Sankcijos, kurioms priešinosi Europos Sąjunga, buvo įtrauktos į didžiulės apimties gynybos išlaidų projektą.

  Pirmadienį Liuksemburge posėdžiaujanti Europos Sąjungos Taryba paskelbė patvirtinusi atnaujintą Europos Sąjungos dujų direktyvą, kuri tiesiogiai palies ir Rusijos dujotiekio projektą „Nord Stream 2“.   Anot pranešimo, ES dujų direktyvos pataisos patvirtintos 27-ių ES narių atstovų balsais „už“. Bulgarijos atstovas susilaikė nuo balsavimo. Balsavimas dėl atnaujintos ES dujų direktyvos vyko ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje.

Vokietijos vyriausybė nepritaria sankcijų įvedimui Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto „Nord Stream 2“ dalyviams, pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. „Nord Stream 2“ neįkūnija ypatingo Vokietijos-Rusijos kelio. Mes tai sakome projekto kritikams tiek Europoje, tiek ir Vašingtone“, – pabrėžė Vokietijos diplomatijos vadovas. „Mes remiame Rusijos ir Ukrainos derybas (dėl dujų tranzito pratęsimo – red.), kuriose tarpininkauja Europos Komisija.

Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis Rusijos eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą plėtros projektą „Nord Stream 2“ pavadino antieuropietišku projektu Ukrainai ir Lenkijai šantažuoti. „Mes pabrėžiame, kad „Nord Stream 2“ projektas – antieuropietiškas. Tai – dar vienas pavyzdys to, kaip į skirtingai į valstybes žiūrima panašiomis situacijomis“, – interviu JAV televizijai CNBC sakė Lenkijos premjeras. Jo žodžiais, „Nord Stream 2“ yra Briuselio nenuoseklumo pavyzdys.

JAV jau netrukus gali imtis sankcijų, kurios sutrukdys Rusijai kartu su Vokietija užbaigti „Nord Stream 2“ statybas. D. Trumpo administracija baiminai, kad naujas dujotekis padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų.

Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas dar kartą pareiškė, kad Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream 2” reiškia dar didesnę energetinės priklausomybės kilpą Europos Sąjungai ir toliau stiprinamą Rusijos įtaką jos energetikai. Tai jis pareiškė, Lietuvos ir Ukrainos energetikos ministrams trečiadienį pasirašius bendrą pareiškimą dėl „Nord Stream 2“ keliamų grėsmių.

Lenkija ir Jungtinės Valstijos yra nusistačiusios prieš Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą, kenkiantį visos Europos energetiniam saugumui ir stabilumui bei suteikiantį Maskvai dar vieną įrankį naudoti energetiką kaip politinio spaudimo priemonę, šeštadienį pareiškė Varšuvoje viešintis JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas). „Mūsų nepritarimas kyla iš bendrų strateginių interesų.

Ne taip jau seniai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsaką dėl plataus masto sankcijų Rusijai, į kurias pakliuvo ir dujotekis iš Rusijos į Vokietiją „Nord Stream-2“. Jeigu jūs jį statysite, pareiškė „rusofobiškasis Kongresas“, pas jus gali apsilankyti Finansų ministerijos atstovai ir pagrūmoti didžiulėmis baudomis, rašoma „Forbes“. Vokietijos ir Austrijos valdžios supanikavo.

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Shroederis tapo Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektą siekiančio įgyvendinanti konsorciumo „Nord Stream 2“ vykdomosios tarybos vadovu. G.Shroederis taip pat vadovauja Vokietijoje registruotos įmonės „Nord Stream AG“ akcininkų komitetetui. Beveik 10 mlrd. eurų vertinimą „Nord Stream 2“ projektą Rusijos koncernas „Gazprom“ drauge su Vakarų Europos energetikos milžinėmis tikisi pradėti įgyvendinti 2018-ųjų balandį.

Net jeigu tarp Ukrainos su Rusija nebūtų „ypatingai paaštrėjusių santykių dėl Krymo“, vis tiek eilinį sykį sulauktume dujų ginčo – tai tėra tik laiko klausimas, įsitikinęs „Die Presse“ žurnalistas Eduardas Steineris. Straipsnio autorius primena, kad įprastai Maskva su Kijevu pradeda ginčus dėl dujų tiekimo tranzito įkainių vasaros viduryje, tuo pačiu įvarydama siaubą nuo jo importo priklausančiai Europai.