„Užpildžiusi savo dujų saugyklas 90,07 proc., Vokietija pasiekė naują etapą“, – antradienį savo „Twitter“ paskyroje parašė Federalinės tinklų agentūros (Bundesnetzagentur) vadovas Klausas Mulleris.
Jo žodžiais, į saugyklas ir toliau pumpuojamos dujos neabejotinai sustiprins šalies energetinį saugumą bei padės gerokai sušvelninti galimas ypatingas padėtis, tačiau niekaip negali skatinti atsipalaidavimo.
Federalinė vyriausybė iškėlė reikalavimą visiems saugyklų valdytojams iki spalio jas užpildyti ne mažiau kaip 85 proc., o iki lapkričio 1 – ne mažiau 95 procentų.
Iki Rusijos invazijos į Ukrainą Europos Sąjunga rusiškomis dujomis patenkino apie 40 proc. savo poreikio.
Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ šio mėnesio pradžioje neribotam laikui sustabdė per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiestą „Nord Stream 1“ neva dėl techninių problemų, kurių esą neįmanoma išspręsti dėl Vakarų sankcijų Rusijai. Berlynas tokius argumentus laiko niekiniais ir kaltina Maskvą šantažu. Tokio pat pajėgumo (55 mlrd. kubinių metrų per metus) „Nord Stream 2“ baigtas tiesti pernai, bet jo sertifikavimo procesą Vokietijos tarnybos nutraukė vasarį, prieš pat Rusijai pradedant plataus masto invaziją į Ukrainą.
Vokietija gamtinių dujų taip pat gauna vamzdynais iš Norvegijos, Nyderlandų ir Belgijos.
Kancleris Olafas Scholzas ateinantį savaitgalį lankysis Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Katare, kur gali būti pasirašytos sutartys dėl suskystintų gamtinių tiekimo į Vokietijoje sparčiai statomus jų priėmimo terminalus.