„Vokietijos ekonomikos nuosmukio ženklų daugėja“, – sakoma Bundesbanko mėnesinėje ataskaitoje, perspėjančioje apie „platų ir užsitęsusį ekonominės veiklos nuosmukį“.
Tikėtiną recesiją visų pirma lems „pasiūlos suvaržymai“, kitaip tariant, sumažėjęs energijos tiekimas po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Maskva sumažino dujų tiekimą Europai, o nuo rugpjūčio pabaigos išjungė dujotiekį „Nord Stream“, taip padidindama spaudimą Vokietijos ekonomikai.
Vokietija buvo labai priklausoma nuo rusiškos energijos importo aprūpindama savo pramonę ir šildydama būstus, o prieš prasidedant karui iš Rusijos buvo tiekiame 55 proc. dujų.
Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) nuo balandžio iki birželio augo labai nedaug – 0,1 proc., tačiau esama vis daugiau ekonominių rodiklių, tokių kaip verslo ir vartotojų pasitikėjimo mažėjimas, rodančių artėjančią krizę.
Ekonomika greičiausiai „šiek tiek“ susitrauks trečiąjį metų ketvirtį, mano Bundesbankas, o paskutinius tris 2022 metų mėnesius ir 2023 metų pradžioje nuosmukis bus ženklus.
Rusiškų dujų tiekimo sustabdymas reiškia, kad situacija dujų rinkoje yra „labai įtempta“, sakoma pranešime.
Centrinis bankas prognozuoja, kad Vokietija galėtų „išvengti formalaus degalų normavimo“, tačiau tam tikslui būtinas suvartojimo mažinimas priverstų įmones apriboti arba pristabdyti gamybą.
Tikėtina, kad nuosmukio poveikis nebus toks stiprus, kaip birželį Bundesbanko pieštas „neigiamas scenarijus“, pagal kurį 2023 metais ekonomika susitrauktų 3,2 procento.
„Perspektyvos yra itin neapibrėžtos“, – pažymėjo bankas.
Sumažėjus dujų tiekimui, degalų ir elektros kainos smarkiai išaugo, o tai paskatino infliaciją pasiekti kelių dešimtmečių aukštumas.
Vartojimo kainos Vokietijoje rugpjūčio mėnesį augo 7,9 proc., o tai gerokai viršijo Europos Centrinio Banko nustatytą 2 proc. tikslą.