Visgi pasiūlymas nedelsiant susilaukė ir kritikos.
Viršutinė kainų riba, jei dėl jos būtų susitarta, siektų 0,06 euro (0,07 JAV dolerio) už gigavatvalandę (GWh), galiotų iki 2030 metų ir apimtų bent 80 proc. pramonės įmonių suvartojamos elektros energijos.
Energijos kainos smarkiai išaugo po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, kai Maskva smarkiai sumažino dujų tiekimą Europai.
Neprivatiems klientams elektros kaina 2022 metų antrąjį pusmetį vidutiniškai siekė 0,18 euro be mokesčių, skelbia Vokietijos statistikos agentūra „Destatis“.
Šilumos ir elektros sąnaudų šuolis apsunkino pramonės padėtį, o Vokietija per kelis mėnesius nuo konflikto protrūkio pasiekė tik silpną augimą.
Lapkritį Berlynas paskelbė apie 200 mlrd. eurų paketą, skirtą apsaugoti vartotojus ir įmones nuo itin didelių energijos sąnaudų iki 2024 metų balandžio mėnesio.
Priemonės „stabilizavo daug energijos vartojančią pramonę, bet mes neturime švaistyti šio pasiekimo“, spaudos konferencijoje sakė R. Habeckas.
Naujoji riba užtikrintų, kad „kritinės pramonės šakos“ liktų Vokietijoje ir Europoje, pridūrė jis.
Žaliųjų partijos ministras šį pasiūlymą apibūdino kaip ilgalaikį „pereinamąjį“ sprendimą, kol nebus padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių pajėgumai ir nesumažės kainos.
Pagal planą „aiškiai apibrėžta“ daug energijos sunaudojančių pramonės šakų grupė turėtų galimybę mokėti už elektros energiją mažiau, įskaitant tokius sektorius kaip chemijos, plieno ir stiklo gamyba.
Ekonomikos ministerijos skaičiavimais, paramos gavėjai pajustų skirtumą tarp elektros rinkos kainos ir viršutinės kainos ribos, o bendra projekto vertė siektų 25–30 mlrd. eurų.
Chemijos pramonės lobistų grupė VCI palankiai įvertino kainų viršutinės ribos planus kaip „aiškų mūsų tarptautinio konkurencingumo pasikeitimą“.
Visgi pasiūlymas sulaukė pasipriešinimo iš vyriausybės koalicijos – socialdemokratų, žaliųjų ir liberaliosios FDP trišalės sąjungos.
„Labai kritiškai žiūriu į pramonei taikomas elektros kainas“, – kiek anksčiau praėjusią savaitę dienraštyje „Handelsblatt“ rašė finansų ministras Christianas Lindneris.
Idėja yra „ekonomiškai nepagrįsta“, pareiškė Ch.Lindneris, kurio partija FDP pasisakė už konservatyvų subalansuotą šalies biudžetą.
R. Habecko pasiūlymai taip pat gali sukelti Briuselio nerimą, kad Vokietija nesąžiningai subsidijuoja savo pramonę.
Ministerija pareiškė „pradėsianti konstruktyvią diskusiją su Europos Komisija visais su konkurencija susijusiais klausimais“ ir paragino parengti platesnę „Europos strategiją, skirtą stiprinti daug energijos vartojančias pramonės šakas“.
