„Kadangi sąlygos pasikeitė, nagrinėjame, kokią įtaką tai turės situacijai“, – spaudos konferencijoje sakė Ekonomikos ministerijos atstovė spaudai, atsisakiusi prognozuoti, kokia bus peržiūros baigtis.
Spalį Vokietijos vyriausybė suteikė prieštaringai vertinamą leidimą valstybinei Kinijos laivybos milžinei „Cosco“ įsigyti iki 24,9 proc. „Tollerort“ konteinerių terminalo Hamburgo uoste akcijų.
Žalia šviesa uždegta nepaisant nerimo dėl infrastruktūros objektų pardavimo Kinijos investuotojams poveikio nacionaliniam saugumui, o kancleris Olafas Scholzas priešinosi raginimams visiškai uždrausti pardavimą.
„Cosco“ iš pradžių siekė įsigyti didesnį – 35 proc. – uosto akcijų paketą, kol nebuvo paskelbtas kompromisinis susitarimas.
Vokietija iš naujo vertina savo ekonominius santykius su Kinija, nerimo dėl žmogaus teisių pažeidimų ir komunistinės šalies ryšių su Rusija fone, taip pat didėjant įtampai dėl Taivano.
Vokietijos kibernetinio saugumo agentūra BSI uostui suteikė ypatingos svarbos infrastruktūros statusą „2023 metų pradžioje“, naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu atsiųstame pranešime teigė uosto operatorė HHLA.
Ginčai dėl pirminio sprendimo supriešino socialdemokratą O. Scholzą su jo koalicijos partneriais Žaliaisiais ir liberaliąja FDP, kurie teigė, kad reikia pasimokyti iš Vokietijos santykių su Rusija nutrūkimo po invazijos į Ukrainą.
Nors O. Scholzas, buvęs Hamburgo meras, palaikė susitarimą su „Cosco“ ir pabrėžė tvirtų prekybos ryšių su Kinija išlaikymo svarbą, šešios ministerijos norėjo vetuoti pardavimą.
Lapkričio mėnesį Vokietija užblokavo dviejų lustų gamintojų pardavimą Kinijos investuotojams nacionalinio saugumo sumetimais.
Vokietija taip pat apribojo investicijų garantijas Vokietijos įmonėms, vykdančioms verslą Kinijoje, nes didžiausia Europos ekonomika siekia sumažinti savo priklausomybę nuo Pekino.
