Užsitęsusi euro zonos krizė parodė ir teigiamą pusę. Nuogąstavimai dėl euro zonos skilimo sumenkino naftos kainas, kurios, tikimasi, atpigins ir degalus. Planuojama, kad pirmieji pokyčiai degalinėse bus matomi jau po mėnesio.
Pinga dėl nuotaikų
Prieš kelis mėnesius prognozuotos stabilios naftos kainos vis dėlto pasuko žemyn. „Brent“ rūšies naftos kainos praėjusią savaitę smuko iki 100 JAV dolerio už barelį, pirmą kartą per aštuonis mėnesius.
Dėl neišsprendžiamos euro zonos krizės krentančios naftos kainos atpigins degalus ir Lietuvoje, kaip BNS prognozavo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Anot jo, kainos kilti neturėtų, iki Europoje tęsis skolų krizė.
Tačiau „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, naftos, tad ir degalų kainos mažės ne vien dėl euro zonos ateities prognozių: „Reikėtų pradėti nuo to, kad nuo kovo, pirmą kartą po ilgo laiko, pasaulyje naftos gavybos apimtis viršija sunaudojamos naftos kiekį. Kitaip tariant, kai pasiūla viršija paklausą, atsiranda spaudimas mažinti kainas.“
Anot pašnekovo, paklausa dar labiau sumažėjo po nuviliančių rinkimų rezultatų Graikijoje ir Prancūzijoje gegužės pradžioje, kai pradėjo aiškėti, kad euro zonos ateitis tampa miglota, o padariniai tiek Europos, tiek pasaulio ekonomikai yra neigiami.
Be to, pastaraisiais mėnesiais Kinijos pramonės augimas lėtėjo daugiau nei penkis mėnesius iš eilės, Indijos ekonomika pirmą ketvirtį augo lėčiausiai per praėjusį dešimtmetį, kaip sakė N.Mačiulis. Akivaizdu, kad ir euro zonoje sparčiai traukėsi valstybių, tokių kaip Ispanija ar Graikija, pramonė.
„Aišku, lygiagrečiai traukiasi ir šalies gyventojų vartojimas, dėl to naftos paklausos augimas yra sumažėjęs. O tuo pačiu metu naftos gavyba auga sparčiau. Todėl matome teigiamą paklausos ir pasiūlos balansą, dėl kurio ir mažėja naftos kaina“, – sakė jis.
Ateityje brangti neturėtų
N.Mačiulis pabrėžė, kad pirmą šių metų ketvirtį kainą kėlė ne tik išgaunamos ir sunaudojamos naftos apimtis. Anot jo, naftos kainoms kristi įtakos turėjo ir nerimas dėl karinio konflikto su Iranu bei dar didesnių problemų Artimuosiuose Rytuose, kurios sutrikdytų naftos tiekimą. Tačiau nuogąstavimai, anot jo, realybe netapo.
„Pastaruoju metu Irano veiksnys pasitraukė į antrą planą. Šiuo metu turbūt labiausiai vertėtų stebėti ekonominius procesus Kinijoje ir euro zonoje – kokia bus Graikijos situacijos atomazga. Jeigu ji liks euro zonoje, matyt, atsiras nauja erdvė naftos kainoms kristi, nes tai reikš euro zonos skolų krizės gilėjimą“, – sakė G.Nausėda.
Euro zonos skolų krizės atomazgos, kaip sakė ekonomistas, ir toliau nematyti. Todėl, anot jo, baimintis vėl kylančių naftos kainų nereikėtų: po Graikiją ištikusios nepavydėtinos padėties bus svarstoma, kokia nauja valstybė gali susidurti su panašiomis problemomis.
N.Mačiulis tikino, kad baimės dėl euro zonos skilimo sumažės, jei šį mėnesį Graikijos rinkimai baigsis geriau nei gegužę ir pavyks suformuoti su taupymo priemonėmis sutinkančią vyriausybę, o Europos Komisija bei euro zonos lyderiai pasiūlys ekonomikos augimo paketą. Tačiau net ir gerėjantys lūkesčiai, kaip priminė pašnekovas, nelems naftos kainų augimo.
„Naftos atsargos, pavyzdžiui, JAV, per pastaruosius metus yra pasiekusios aukščiausią lygį, tad pasiūlos sutrikimų nėra. Kadangi įtampa tarp Irano ir Vakarų valstybių taip pat yra sumažėjusi, manau, kad naftos kainos negrįš prie 120 JAV dolerių už barelį ir tik šiek tiek viršys 100 dolerių. Jos tikrai nebus tokios, kokias matėme šių metų ketvirtį“, – prognozavo N.Mačiulis
Šalis atspindės tendencijas
G.Nausėdos teigimu, neapibrėžtumas rinkose sukelia nuogąstavimų, kad paklausa galbūt smuks, o tai mažina kainą ir teigiamai veikia naftos importuotojus, tarp jų ir Lietuvą. „Tai automatiškai atpigina gamybos sąnaudas, pagaliau žmonėms lengviau gyventi, nes jie perka pigesnius degalus“, – sakė jis.
N.Mačiulis patikino, kad Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio rinkose, degalų kainos mažės. O gyventojų nuogąstavimai, kad šalies degalinės neatspindės pasaulinių tendencijų, kaip tai nutiko gegužę, – nepagrįsti.
„Gegužę degalų kainos nekrito, nes Lietuvos naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose tuo metu visiškai nevykdė veiklos – ji buvo uždaryta dėl remonto. Tad didmeninėje rinkoje ji realizavo produkciją, kuri buvo pagaminta balandį, kai naftos žaliavos buvo pasiekusios rekordines kainas“, – sakė jis.
N.Mačiulio teigimu, šią savaitę naftos gamyklos veikla atnaujinta, tad degalai jau bus gaminami iš pigesnės naftos. Todėl, anot pašnekovo, ir Lietuvos didmeninėje, ir mažmeninėje rinkoje turėtų pasirodyti mažesnės degalų kainos: „Dabartinė degalų kaina tikrai neatspindi realios žaliavų kainos, todėl galima tikėtis, kad jos kris nuo 5 proc. iki 10 proc. Šie kainų pokyčiai turėtų įvykti per mėnesį, nes atrodo, kad naftos kaina išliks apie 100 dolerių už barelį.“
Prognozuojama, kad naftos paklausa šiemet augs gana lėtai, nes Kinijos, Indijos ar kitos besivystančios rinkos sparčiai neaugs. Todėl naftos, tad ir degalų kainos iki šių metų pradžioje pasiekto lygio nepašoks.
Lina MRAZAUSKAITĖ
