Šiandien oficialiai pristatytas šalies ūkio skatinimo planas, kuris vertė siekia iki 5 mlrd. litų. Beveik 2 mlrd. litų merdinčiam ūkiui gaivinti Vyriausybė tikisi gauti iš šalies komercinių bankų.
Planas susideda iš penkių dalių: pasiūlymų, kaip išplėsti verslo finansavimo galimybes, didinti pastatų energetinį efektyvumą, paspartinti ES struktūrinės paramos panaudojimą, gerinti verslo aplinką, ypatingą dėmesį skiriant „Saulėtekio“ projektui, ir skatinti eksportą bei investicijas.
Padidins verslo fondą
Finansiniams ištekliams patekti į rinką bus naudojami kontroliuojantysis fondas (toliau – Verslo fondas) ir bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).
Teigiama, kad Verslo fondas bus padidintas beveik 5 kartus ir sukaups ne mažiau kaip 1,3 mlrd. litų. Iš jų 1 mlrd. litų bus skirtas Ūkio ministerijos administruojamo antrojo struktūrinių fondų prioriteto lėšų sąskaita. Vėliau dalis šių lėšų bus grąžinta iš kitų veiksmų programos prioritetų. Taip pat bus panaudota 0,3 mlrd. litų Europos investicijų banko paskola.
Verslo fondo lėšos bus paskirstomos per bankus, taip užtikrinant verslo įmonėms įprastą pinigų patekimą į rinką.
Šiuo planu Vyriausybė įsipareigoja papildomai pritraukti 30–50 nuošimčių bankų lėšų bendrajam finansavimui. Tai sudarytų 0,4–0,6 mlrd. litų. Taip norima padidinti verslui pasiekiamų kreditinių išteklių kiekį - iki 1,7–1,9 mlrd. litų.
Įtraukiant bendrovę INVEGA siekiama, kad kai kurios kreditavimo priemonės pradėtų veikti greičiau nei per Verslo fondą, pateikti rinkai finansines priemones, kurios Verslo fondo nebus teikiamos. INVEGA garantuos verslo kreditų (investicinių, apyvartinių), faktoringo, lizingo riziką, kompensuos palūkanas, teiks mikrokreditus.
Vyriausybė žada siekti, kad per bendrovę INVEGA 100 mln. litų verslui būtų pasiekiami mažų paskolų pavidalu (iki 175 tūkst. litų) dar šiemet iki balandžio.
Skyrius apie ES paramą - prastai išgvildentas
Šiuo planu Vyriausybė įsipareigoja šiemet įsisavinti 3,3 mlrd. litų ES struktūrinių fondų paramos. Ir užtikrinti, kad iki metų pabaigos įsisavintų lėšų (išmokėtų vykdant projektus) suma sudarytų 5 mlrd. litų.
Tačiau kokiomis priemonėmis ir būdais visa tai padarys, neatskleista. „Balsas.lt“ primena, jog šią savaitę vykusiame Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) susitikime ši plano dalis sulaukė bene daugiausia kritikos.
Kaip pasinaudoti ES parama, dabartinė valdžia nesiūlo jokių naujovių, nors plane teigiama, kad bus skatinama tai daryti. „Galima sakyti, tai jau įgyvendinta ankstesnės Vyriausybės. Belieka tik kvietimus paskelbti, o tada įmonės pačios nuspręs dalyvauti ar ne“, – „Balsui.lt“ tuomet sakė LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskis.
Steigs dvi agentūras
Ūkio gaivinimo plane teigiama, kad eksporto augimas ir užsienio investicijos pagerintų einamosios sąskaitos balansą, bendrąją finansinę padėtį. Esą tiesioginės užsienio investicijos ir eksportas turi tapti svarbia sunkmečio įveikimo ir ūkio modernizavimo priemone.
Žadama eksportuojančioms įmonėms padėti susidoroti su padidėjusia eksporto rizika, vėluojančiais mokėjimais.
Tuo tikslu žadama padvigubinti ES struktūrinių fondų lėšas, skirtas įmonių projektams skverbtis į užsienio rinkas. Šiemet tam žadama skirti 100 mln. litų.
Be to, gaivinant eksportą ir investicijas, užsimota įsteigti dvi naujas agentūras - „Enterprise Lithuania“ ir „Invest in Lithuania“, kurios neva turėtų tapti pagrindiniu įrankiu minėtoms sritims skatinti.
Pramonininkai kritikos pažėrė ir šioje vietoje. „Daugiausia remiamasi tuo, kad bus naudojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų priemonės, tačiau tokia pat apimtimi ir sąlygomis kaip ankstesnės Vyriausybės plane. Manau, kad šioje vietoje irgi reikėtų padirbėti“, – sakė S. Besagirskis.
Visą planą galima rasti čia.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
