„Europos Komisija aiškiai nurodė, kad Švedija yra ta šalis, kuri turi sudaryti sutartį, Ir ta sutartis bus sudaryta, tik yra bėda, kad reglamentas galioja pusę metų, iki liepos mėnesio. Bet ir kainų nėra tokių, dėl kurių mums turėtų grąžinti viršpelnius“, – Seime antradienį teigė ministras.
„Noriu priminti, kad reglamentas negalioja atgal. Kai reglamentas buvo priimtas, tuo metu kainos jau buvo žemos ir numatytų reglamente lubų – 180 eurų už MWh – iki šios dienos (nėra – BNS). Tai vienas aspektas“, – pridūrė D. Kreivys, atsakydamas į socialdemokrato Algirdo Syso klausimą dėl sutarties su Švedija likimo.
„Kaip suprantu, derybos beviltiškos, nieko mes negausime“ – svarstė A. Sysas.
Lietuvai ir Švedijai anksčiau nesutarus dėl pagrindinio elektros eksportuotojo sąvokos, kuri, kaip anksčiau teigė D. Kreivys, nėra aiškiai apibrėžta Europos Sąjungos dokumentuose, šalys sausio viduryje kreipėsi į į EK ir paprašė išaiškinimo.
Pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis tvarka, numatanti kainos „lubas“, galioja nuo praėjusių metų gruodžio iki šių metų birželio 30 dienos.
Anksčiau skelbta, kad susitarusi su Švedija Lietuva galėtų pretenduoti tik į „viršpelnius“ už gruodį – Švedijos ketvirtoje kainų zonoje, iš kurios „NordBalt“ jungtimi elektra tiekiama į Lietuvą, vidutinė jos kaina tuomet siekė apie 248 eurus už MWh, tuo metu sausį–kovą ji svyravo nuo 81,8 iki 93,3 euro.
Vyriausybės atstovai anksčiau teigė, kad iš Švedijos importuojama daugiausia elektros – daugiausia jos teka 700 megavatų (MW) galios jūriniu „NordBalt“ kabeliu, be to, elektra į šalį patenka jungtimis su Latvija bei Lenkija.
D. Kreivys pernai gruodį teigė, kad vien iš Lietuvos elektros gamintojų būtų galima surinkti apie 170 mln. eurų pajamų perviršio, jei elektros kainos būtų tokios aukštos, kaip praėjusią vasarą.
