Nuo šių metų pradžios Vilniuje įsigaliojo nauja atliekų rūšiavimo tvarka – sostinės gyventojai maisto atliekas privalo kaupti specialiuose oranžiniuose maišeliuose, o vėliau išmesti į mišrių atliekų konteinerį.
Laukia ir dar viena naujovė
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad jeigu maisto likučiai yra atskiriami nuo mišrių komunalinių atliekų, didėja atliekų perdirbimo galimybė, taip pat mažėja į sąvartynus patenkančių atliekų kiekis.
„Maisto atliekos gali būti paverčiamos natūralia trąša, naudojamos biodujų ir komposto gamybai. Kartu maisto atliekų rūšiavimas skatina gyventojus susimąstyti apie susidarančių atliekų kiekius, mažinti maisto švaistymą“, – kalbėjo pašnekovas.
Tiesa, G. Grubinskas sako, kad jau kitąmet (II ketvirtį) vienoje iš penkių Vilniaus atliekų surinkimo zonų bus įvestas maisto atliekų surinkimas atskirais konteineriais.
„Požeminių ir pusiau požeminių konteinerių aikštelėse šioje zonoje maisto atliekoms bus naudojami įrengti mažesnės talpos konteineriai. Praėjus kuriam laikui po pokyčio, bus vertinama, kaip keičiasi maisto atliekų surinkimas ir kuris būdas – oranžiniai maišeliai ar atskiri maisto atliekoms skirti konteineriai – veikia efektyviau“, – paaiškino G. Grubinskas.
Kaunas įrengė konteinerius, žada plėstis
Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad Kaunas atskirai rinkti maisto virtuvės atliekas pradėjo šių metų rugsėjį.
„Daugiabučių kiemuose įrengti specialiai tik maisto atliekoms surinkti skirti konteineriai. Vien per pirmąjį rudens mėnesį surinkta beveik 187 tonos maisto atliekų. Kas mėnesį atskirai surinktų maisto atliekų kiekis nežymiai auga. Iš jų gaminamos biodujos ir kompostas.
„Kauno švara“ 3–4 kartus per savaitę ištuština šiuos konteinerius daugiabučių kiemuose. Atliekų surinkimo talpos purškiamos probiotikais, taip užtikrinant nemalonių kvapų prevenciją. Šios priemonės nekenksmingos žmonėms, gyvūnams ir aplinkai“, – kalbėjo R. Savickienė.
Pasak jos, kitąmet savivaldybė planuoja maisto atliekų rūšiavimą plėsti į individualias valdas. Taip pat bus išduodami ir nauji (120 l talpos) konteineriai, skirti biologinių atliekų surinkimui.
„Be to, didelis dėmesys bus skiriamas biologinių atliekų kompostavimui. Planuojama išdalinti per 10 tūkst. vnt. kompostavimo įrenginių“, – žadėjo savivaldybės atstovė.
Vilniaus pavyzdžiu seks ir kiti miestai?
Tuo metu Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Karolina Grubinskienė sako, kad šiuo metu nėra svarstoma keisti galiojančios maisto atliekų rūšiavimo tvarkos pagal Vilniaus pavyzdį.
Pasak jos, dabar Panevėžyje veikianti atliekų surinkimo sistema esą yra paprasta ir patogi gyventojams, nes leidžia maisto atliekų surinkimui naudoti įvairius maišelius.
„Gyventojai maisto ir virtuvės atliekas gali dėti į specialius rūšiavimo kibirėlius, naudodami tiek panaudotus, tiek prekybos centruose gautus maišelius. Tokiu būdu siekiama mažinti gyventojų išlaidas, skatinti perdirbimą ir pakartotinį išteklių naudojimą. Savivaldybė šiuo metu neplanuoja įvesti vienkartinių specifinės spalvos maišelių ar kelti papildomų reikalavimų.
Be to, Panevėžio miesto savivaldybė, kitaip nei Vilnius, maisto atliekas renka į atskirus maisto atliekų konteinerius, todėl nėra būtinybės naudoti skirtingos spalvos maišelius“, – kalbėjo K. Grubinskienė.
O Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkosaugos ir miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Ingos Kubilienės teigimu, sekti Vilniaus pavyzdžiu neketinama, nes mieste jau ir taip yra įrengti atskiri konteineriai, skirti maisto atliekų rinkimui.
„Klaipėdos miesto savivaldybėje maisto atliekos iš gyventojų surenkamos atskirais maisto atliekų rinkimui skirtais kolektyviniais ir individualiais konteineriais. Maisto atliekos, prieš jas išmetant į maisto atliekų surinkimo konteinerius, sudedamos į maišelį ir užrišamos.
Nuo 2025 sausio 1 d. neplanuojame keisti maisto atliekų surinkimo tvarkos, kaip iki šiol, taip ir kitais metais maisto atliekos bus surenkamos atskirais konteineriais“, – kalbėjo pašnekovė.
Kalbant apie administracinę atsakomybę už rūšiavimo taisyklių nesilaikymą, Panevėžio savivaldybė pabrėžia švietėjiškų priemonių ir visuomenės informavimo svarbą. Pagrindinis tikslas – kurti sąmoningą bendruomenę, kuri supranta rūšiavimo svarbą.
Jeigu ateityje bus svarstomi pokyčiai ar naujovės atliekų tvarkymo srityje, miesto gyventojai ir visi suinteresuoti asmenys apie tai bus informuoti.
Gali grėsti ir bauda
Nors savivaldybių atstovai akcentuoja, kad svarbiausia ne bausti, o informuoti, šviesti visuomenę, tačiau administracinė atsakomybė visgi gali grėsti.
Štai jei atliekų tvarkymo taisyklių nebus laikomasi, už tai galima gauti 30 ar net 600 eurų siekiančią baudą. Tiesa, Aplinkos ministerijos atstovai yra teigę, kad gyventojams administracinė atsakomybė galėtų būti pradėta taikyti tada, kai jie bus plačiai supažindinti su naujomis taisyklėmis.
Preliminariais duomenimis, šiuo metu apie 40 proc. vilniečių rūšiuoja maisto atliekas, apie ketvirtadalį visų maisto atliekų išrūšiuojama naudojant oranžinius maišelius. Taip pat, savivaldybės atstovų teigimu, pastebima tendencija, kad atliekų sraute apskritai mažėja maisto atliekų.
Primenama, kad rūšiuoti maisto atliekas įpareigoja nacionaliniai teisės aktai, siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą.
