Šešios Lietuvos įmonės – „Tilsta“, „Montuotojas“, „Axis Tech“, „Kaefer“, „Ulava“ ir „Elektrėnų energetikos remontas“ – pranešė pasirašiusios memorandumą, kad bendromis jėgomis sieks apmokėjimo už jau atliktus darbus.
Darbai biokuro bloke sustojo rugsėjo pradžioje, projekto generalinei rangovei Lenkijos „Rafako“, stačiusiai biokuro deginimo įrenginius, patyrus finansinių sunkumų ir teismui iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą.
„Norime tęsti darbus jėgainėje, tačiau nebeturime tokios galimybės, kol neatsiskaityta už mūsų darbą. Dalis rangovų jau šiandien nebeturi apyvartinių lėšų, kitoms kyla bankroto grėsmė. Kelis kartus kreipėmės į VKJ, tačiau kol kas tai nedavė jokių realių rezultatų“, – pranešime sako susivienijusiems rangovams atstovajantis įmonės „Tilsta“ vadovas Gediminas Gribulis.
Pasak įmonių, „Ignitis grupės“ įmonei Vilniaus kogeneracinė elektrinė (VKJ) spalio 6 dieną nutraukus sutartį su „Rafako“, vien šioms įmonėms liko nesumokėta beveik 11 mln. eurų, o visos „Rafako“ skolos Lietuvos statybininkams siekia apie 15 mln. eurų.
Memorandumą pasirašiusios įmonės viliasi, kad pavyks taikiai susitarti su VKJ, tačiau jei to padarwyti nepavyks, jos ketina ginti savo interesus teisinėmis priemonėmis.
„Atvėrus teismų duris, ilgam būtų įšaldytos ne tik rangovų lėšos, bet ir pats jėgainės statybų procesas“, – rašoma pranešime.
Pasak jo, VKJ iš Lenkijos kompanijos jau perėmė 15 mln. eurų vertės sutarties įvykdymo garantinį fondą. Pati VKJ viešai skelbė, jog „Rafako“ sumokėjo kur kas mažiau nei atlikta darbų.
„Ignitis grupė“ anksčiau skelbė, kad sutarties su „Rafako“ nutraukimas gali maždaug metais pavėlinti biokuro įrenginių veiklos pradžią, kuri planuota kitų metų ketvirtąjį ketvirtį – įmonė turės ieškoti naujų rangovų, kurie pabaigtų darbus.
Jėgainės statyba kainuos apie 350 mln. eurų, iš kurių „Rafako“ pagal sutartį turėjo būti sumokėta apie 150 mln. eurų.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos (iki 140 mln. eurų), Europos investicijų banko paskolos (iki 190 mln. eurų) bei nuosavomis grupės lėšomis.
Į situacija sureagavo ir Lietuvos statybininkų asociacija
„Šiandien valstybinių projektų įgyvendinime matomi akivaizdūs signalai, liudijantys apie reikšmingas spragas viešųjų pirkimų procese: konkursus laimi statybos bendrovės, neturinčios pajėgumų įgyvendinti projektus. Tarp tokių projektų - Vilniaus kogeneracinės jėgainės ir Kauno stadiono statybos, Gedimino kalno rekonstrukcija.
Šie atvejai akivaizdžiai rodo, kad viešuosiuose pirkimuose siekiama tik momentinės naudos: perkančiosios organizacijos, užsakydamos pigiausią produktą, vis dar neįvertina, kokios pasekmės gali laukti rytoj. Tariami sutaupymai perkant už mažiausią kainą vėliau išleidžiami stabdant ir „konservuojant“ neužbaigtas statybas, prarandant darbų kokybės garantijas bei iš naujo atliekant viešųjų pirkimų procedūras.
Nerimą kelia ir tai, jog pirkimus vis dažniau laimi netvarios užsienio bendrovės, neturinčios nei statybos srities darbuotojų, nei pajėgumų įgyvendinti projektą, o greičiausiai tik siekiančios nesąžiningai pasipelnyti.
Siekiant išvengti tokių atvejų, turėtų būti vertinami viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujančių statybos įmonių techniniai ir finansiniai pajėgumai, mokamas darbo užmokesčio vidurkis, taip pat ar įmonė turi sutartis su reikalingu kiekiu statybos srities darbuotojų, galinčių atlikti numatytus darbus.
Kalbant apie užsienio genrangovų neatsiskaitymo su Lietuvos subrangovais problemą, valstybė turėtų prisiimti visų pirma moralinę, o po to ir finansinę atsakomybę. Jei valstybė pasirinko tokį genrangovą, kuris liko skolingas šalies įmonėms, tuomet turėtų solidariai prisiimti ir genrangovo paliktas skolas, o ne visą atsakomybę permesti ant mokesčius į valstybės biudžetą mokančio verslo pečių“, – rašoma pranešime žiniasklaidai asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo vardu.
