Po Vilniaus šilumos ūkio modernizacijos šildymo kaina sostinėje bus viena mažiausių Lietuvoje
Vilniečiai už šilumą moka 10 proc. mažiau nei Kauno bei dalies kitų miestų gyventojai. Ateinantį šildymo sezoną padėtis nesikeis, o po sostinės šilumos ūkio modernizacijos Vilniuje šiluma bus gaminama aplinkai draugišku būdu ir bus vienas pigiausių Lietuvoje.
Premjeras – mažas vaikas?
Energetikos ekspertai ir energetikai absurdu vadina politikų teiginius, kad Vilniuje šilumos kaina žymiai didesnė nei kituose miestuose. Tokias kalbas ir įvairias manipuliacijas jie sieja su artėjančias Seimo rinkimais.
„Vyriausybės vadovas – kaip mažas vaikas smėlio dėžėje: kažką sugriauna ar sugadina ir pradeda verkti – esą kiti kalti“, – užuominomis kalbėjo nenorėjęs būti įvardytas energetikas.
Energetikos ekspertai įsitikinę, kad dabartinė Vyriausybė, o ypač Energetikos ministerijos biurokratai, nelabai supranta, kokios problemos kamuoja Lietuvos šilumos ūkį ir kaip jas spręsti.
10 proc. pigiau
AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vadovas Arūnas Keserauskas nesiėmė vertinti aukščiausių politikų kalbų, bet jis paneigė kalbas, kad vilniečiai už kilovatvalandę moka 30 proc. daugiau nei kiti Lietuvos gyventojai.
„Manau, kad premjeras buvo suklaidintas. Kauno gyventojai už šilumą moka net 10 proc. daugiau nei vilniečiai, – kalbėjo jis. – Per šalčiausią šių metų mėnesį – vasarį – Vilniuje šilumos kaina (su PVM) buvo 29,65 ct/kWh, o Kaune – 32,33 ct/kWh; rugpjūtį Vilniuje – 30,83 ct/kWh, o Kaune – 33,59 ct/kWh.“
T.y. vilniečiai už šilumą 60 kv. metrų ploto bute, kuris yra nerenovuotame daugiabutyje, per mėnesį moka vidutiniškai pusšimčiu litų mažiau, nei tokio paties (pagal technines charakteristikas) buto Kaune savininkai.
Kas nustato kainas?
Šilumos kainą nustato ne savivaldybės, ne verslininkai ir ne politikai. Visoje Lietuvoje gyventojams teikiamos šilumos kainą, atsižvelgiant į kuro kainą, sąnaudas ir kitus kriterijus, nustato Valstybinė kainų kontrolės ir energetikos komisija (VKKEK). Visa informacija pateikiama VKKEK interneto svetainėje www.regula.lt.
„Šioje svetainėje kiekvienas galima įsitikinti, kad Vilniuje šilumos kaina nėra didžiausia Lietuvoje“, – savo žodžius pagrindė A. Keserauskas.
Pagal VKKEK pateikiamus duomenis, daugiau nei Vilniuje šiluma kainuoja ir Šiauliuose, Alytuje, Palangoje. Iš viso beveik dviejų dešimčių Lietuvos miestų gyventojai už centrinį šildymą moka daugiau nei vilniečiai, nors ten žmonių pajamos yra ženkliai mažesnės nei sostinėje. Rugpjūčio mėnesį didžiausia šilumos kaina buvo Anykščiuose ir net 16 proc. viršijo kainą Vilniuje.
VKKEK prognozuoja, kad ateinantį šildymo sezoną išliks panašios šilumos kainų tendencijos. Vilniuje kaina augs 5,9 proc., Kaune – šiek tiek daugiau, o Visagine – daugiausia (10,8 proc.).
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytauto Stasiūnas teigia, kad VKKEK prognozės pasitvirtina.
„Lietuvos miestuose, kuriuose pagrindinis kuras šilumos gamybai yra gamtinės dujos, vidutinė šilumos kaina 2012–2013 m. šildymo sezoną sudarys apie 31 ct/kWh (nuo 27 iki 37 ct/kWh), o 2011–2012 m. šildymo sezoną tų pačių dujomis šildomų miestų gyventojai už šilumą mokėjo apie 30 ct/kWh. Tarp šių miestų – Prienai, Joniškis, Trakai, Druskininkai, Anykščiai, Šalčininkai, Kaunas, Vilnius, Jonava, Klaipėda, kurių šilumos vartotojai sudaro net apie 75 proc. visų centralizuotos šilumos vartotojų“, – tvirtino jis.
Pagal VKEKK ir šilumos tiekimo įmonių pateikiamus duomenis, gamtinės dujos su galios ir transportavimo mokesčiais š.m. liepos mėnesį kainavo 2050 lt/tne arba 20 proc. daugiau negu 2011 m. liepos mėnesį, kai šilumos tiekimo įmonės už gamtines dujas mokėjo 1721 lt/tne.
„Lietuvos miestuose, kuriuose pagrindinis kuras šilumos gamybai – tris kartus pigesnis biokuras, vidutinė šilumos kaina 2012–2013 m. šildymo sezoną sudarys apie 21 ct/kWh (nuo 17 iki 26 ct/kWh), o 2011-2012 m. šildymo sezoną buvo 22 ct./kWh“, – pridūrė V.Stasiūnas.
Sostinė pradėjo modernizaciją
„Vilniaus šilumos tinklai“ jau pradėjo sostinės šilumos ūkio modernizacijos procesą, kurio pagrindinis tikslas sumažinti šilumos kainą vilniečiams. Tokiu būdu siekiama, kad šilumos gaminimas atitiktų ES aplinkosaugos reikalavimus ir neterštų sostinės.
Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento V. Stasiūno, norint iš esmės sumažinti mokėjimus už šilumą, būtina įgyvendinti du pagrindinius projektus: brangų importuojamą iškastinį kurą (gamtines dujas ir naftos produktus) pakeisti daug pigesniu vietiniu biokuru ir atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus.
Būtent šiomis dviem kryptimis ir dirba „Vilniaus šilumos tinklai“.
Taip pat jau patvirtinta, kad nuo 2014 m. šilumos kaina vilniečiams mažės apie 1–2 ct/kWh, nes bus pastatytas naujas biokuro katilas Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr.2.
Julijus KAZLAUSKAS
Užsakymo nr. 20120912
