Dabartinis Seimas keliskart nesėkmingai jau bandė keisti automobilių taršos mokestį, kad jis būtų mokamas ne vieną kartą registruojant transporto priemonę, kaip yra dabar, bet kiekvienais metais. Šis sumanymas jau pavasarį gali būti pakeistas kitu.
Pakeitus Akcizų įstatymą, Lietuvoje būtų įvesta papildoma dedamoji prie iškastiniam kurui taikomų akcizų, be to, galėtų būti sumažintas degalų kiekis, kurį galima įsigyti mokant mažesnius mokesčius.
Apie valstybės biudžeto vykdymą, didesnį taršos ir nekilnojamojo turto apmokestinimą – interviu su finansų ministre Gintare Skaiste.
Verslas atlaikė, pinigų surinkta daugiau
Ministre, kaip pavyko įgyvendinti praėjusių metų valstybės biudžetą? Iš kokių mokesčių surinkta daugiau pajamų, nei planuota? Kas bus daroma su neplaninėmis biudžeto pajamomis?
Sakyčiau, pajamos turbūt atitinka prognozes. Kadangi metų viduryje teko biudžetą koreguoti, todėl tos atnaujintos projekcijos jau nelabai skyrėsi nuo fakto. Pajamų surinkimas yra šiek tiek geresnis ir taip pat turbūt dalį išlaidų, kurios buvo suplanuotos biudžete kaip atsarginės, dalis jų buvo sutaupyta. Tarkime, ne visos buvo panaudotos Covid-19 pandemijos valdymo priemonės.
Manau, turėsime kiek geresnį rezultatą, negu buvo prognozuota rengiant biudžetą, kuomet tikėjomės, kad deficitas bus toks, kaip ir šių metų – 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Matysime, koks bus galutinis rezultatas.
Dabar galutinių duomenų dar neturime, tačiau rezultatas bus tikrai geresnis, negu buvo prognozuota metų viduryje.
Ta prasme, kad pernai pajamų į biudžetą buvo surinkta daugiau, o tuo metu išlaidų buvo mažiau, nei planuota, taip?
Taip, išlaidų šiek tiek mažiau ir pajamos buvo kiek didesnės. Gal, sakyčiau, šiek tiek išsiskiria pelno mokesčio rezultatas. Įmonės tikrai pademonstravo didelį atsparumą.
Praėjusių metų verslo rezultatai yra ganėtinai geri ir matome, kad pelno mokesčio surinkimas, lyginant su dar ankstesniais metais, yra bene trečdaliu geresnis.
Vadinasi, nepaisant visų pandemijų ir krizių, Lietuvos verslui sekėsi gana neblogai?
Iš tiesų Lietuvos verslas demonstruoja didelį atsparumą tiek pandemijos, tiek energetinės krizės metu. Nepaisant to, kad kaimyninės valstybės rodo jau prastėjančius rezultatus, Lietuvos ekonomika vis dar auga. Tai rodo, kad Lietuvos verslas yra gana atsparus ir pasirengęs sukrėtimams.
Tai kam bus leidžiamos neplanuotos praėjusių metų pajamos?
Praėjusių metu biudžetas buvo rengiamas krizei valdyti: metų pradžioje dar buvo pandemija, matėme ir migrantų krizę, ir pagalbą Ukrainai, energetinę krizę. Išties biudžeto deficitas buvo planuotas gana nemažas. Todėl jeigu lėšų reikėjo mažiau, deficitas bus mažesnis ir valstybės skola augs mažiau, negu prognozuota rengiant biudžetą.
Paprastai kalbant, skolinsimės mažiau, negu būtume skolinęsi, jeigu biudžeto rezultatas būtų blogesnis.
Paprastai tariant, taip.
Gerovės valstybei reikia daugiau mokesčių pinigų
Daugelis tarptautinių organizacijų atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje perskirstomų mokesčių dalis, skaičiuojant nuo bendrojo BVP, yra viena iš mažiausių tarp Vakarų valstybių. Kaip manote, kodėl taip yra?
Na, žiūrint, su kuo lyginsime. Tarkime, nuo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkio Lietuva taip labai nesiskiria. Gal kiek žemiau vidurkio, bet ganėtinai panašiai, kaip ir kitos valstybės.
Galbūt šiek tiek labiau skiriamės nuo Europos Sąjungos, kur išties ir gerovės valstybės vizija yra gerokai plačiau paplitusi, negu kitose pasaulio dalyse. Mūsų perskirstymo lygis yra didesnis negu, tarkime, Jungtinės Amerikos Valstijos, Australija ar tas pats Izraelis.
Tai turbūt priklauso nuo politinio pasirinkimo. Ir, na, sutarimo, kad mums reikia daugiau viešųjų paslaugų ir kad žmonės sutiktų mokėti didesnę dalį savo mokesčių. Iki šiol to susitarimo paieškos valstybėje nebuvo labai lengvos.
Mūsų perskirstymo lygis pastaraisiais metais šiek tiek augo. Bet tai buvo labiau, sakyčiau, iš „šešėlio“ mažėjimo, jo susitraukimo, negu kad nuo papildomos mokestinės bazės plėtros. Dabar, tarkime, turime išankstinius 2021 m. duomenis, kuriuos pateikė Europos Komisija: pridėtinės vertės mokesčio atotrūkis sumažėjo ypatingai ženkliai – per 5 proc. punktus. Taigi matome, kad tas geresnis mokesčių surinkimas ateina ir per „šešėlio“ mažėjimą.
Vis dėlto Lietuvoje perskirstomi mokesčiai siekia kiek daugiau nei 30 proc. BVP. Tuo metu ES vidurkis, jeigu neklystu, yra apie 40 proc. Taigi skirtumas yra nemažas. Dėl to, kaip pastebi ekspertai, per mažai finansuojamos viešosios paslaugos, gana mažos yra ir įvairios išmokos.
Na, su kuo lyginsi. Jeigu lyginsi su ES, tai taip, perskirstymas skiriasi. Bet pasaulyje yra ir kitokių valdymo pavyzdžių. Turbūt galime pasirinkti ir kitokį modelį. Iki šiol mes ėjome, sakyčiau, tokiu vidurio keliu, konverguojančios ekonomikos keliu.
Šiaip natūralu, kad ekonomikai besivystant, turėtume pereiti prie to aukštesnės gerovės modelio ir šiek tiek plėsti mokestinę bazę. Tačiau tam tikrai reikalingas politinis sutarimas, nes, na, mokesčiai patys iš kažkur nesusirenka. Seimas turi už juos nubalsuoti. Turime susitarti, ką už tuos mokesčius darysime. Ir tą susitarimą tikrai nėra lengva surasti.
Grįš prie taršos ir turto apmokestinimo
Koalicijos partneriai tarsi yra sutarę, Vyriausybės programoje ir jūsų partijos rinkimų programoje yra numatyta, kad mokesčių perskirstymą reikėtų didinti. Tačiau iki šiol nėra jokių žingsnių žengiama šia kryptimi, kaip kad neseniai pastebėjo ir Prezidento kanceliarijos atstovai.
Tai, kas numatyta Vyriausybės programoje, iš esmės bus daroma. Tai yra aplinkosauginių ir turto mokesčių bazės plėtra. Planuojame tuos pasiūlymus kartu su kitais lengvatų peržiūrėjimo grupės darbo rezultatais atnešti į Seimą pavasario sesijoje.
Tačiau žvelgiant į Vyriausybės darbo laikotarpį, tai galbūt nebuvo pats dėkingiausias laikas įvairiems struktūriniams pokyčiams. Diskusijos apie mokesčių pakeitimų tikrai nebūtų buvę lengvos ir galbūt nebūtų buvę prasmingos tokiu laikotarpiu.
Tai yra, kuomet Covid-19 pandemija smogė ir dalis verslų buvo uždaryta, taip pat turėjome migrantų, energetikos krizę. Tokiu laikotarpiu esminis prioritetas verslui, man atrodo, yra prognozuojamumas, stabilumas, kad žinotum, kaip tavo finansai atrodys ateinančiais metais, kad būtų bent jau vienas elementas ekonomikoje daugiau mažiau stabilus, kai visa kita aplinkui dreba. Ir, man atrodo, tokiu laikotarpiu stabilumas buvo.
Dabar, kai jau matome tendencijas, kaip atrodys ekonomika šiais metais, kaip atrodys energetika, Seimo pavasario sesijoje prie šio klausimo galėtume grįžti ir susidėlioti taškus ta apimtimi, kokia su partneriais pavyks susitarti.
Paminėjote du mokesčius – turto ir taršos. Šioje studijoje anksčiau kalbėję aplinkos ir susisiekimo ministrai dėl automobilių taršos mokesčio pakeitimų – mokestį mokėti kiekvienais metais, o ne tik vieną kartą registruojant – siūlė klausti finansų ministerijos. Anksčiau šio mokesčio pakeisti nepavyko, kaip manote, ar dabar pavyks?
Na, Aplinkos ministerija buvo atnešusi tokį pasiūlymą į Seimą. Seimas jam nepritarė. Tokia yra politinė valia šitos Seimo daugumos ir turbūt opozicijos taip pat. Šiuo metu prioritetus, man atrodo, galima sudėlioti kitoje vietoje ir tą pačią taršą valdyti, sprendimus priiminėti kitais įstatymais.
Pavyzdžiui?
Yra tas pats Aplinkos ministerijos atneštas įstatymo projektas, kuriam Seime pritarta po pateikimo. Akcizų įstatymo pakeitimo projektas, kuris didins akcizą iškastiniam kurui, taip pat nustatys kvotas žaliajam dyzelinui, kad būtų tiesiog mažiau kuro suvartojama, taip pat nuo 2025 m. įvedama papildoma CO2 dedamoji iškastiniam kurui. Ir man atrodo, toks įstatymas taip pat prisidėtų prie žaliosios transformacijos tikslų.
Koks kuras būtų apmokestinamas papildomai
O kaip būtų skaičiuojama ta nauja papildoma akcizo dedamoji? Akcizas degalams susidėtų iš dviejų dalių panašiai, kaip kai kuriems tabako gaminiams?
Iš principo, galima sakyti – taip. Papildoma CO2 dedamoji priklausytų nuo to, kiek vienas ar kitas kuras išmeta išmetamųjų dujų. Taip būtų papildoma dedamoji prie akcizo mokesčio.
Paprastai kalbant, jeigu toks įstatymas bus priimtas ir bus nustatyta nauja dedamoji prie akcizo, tuomet dyzelinas ir benzinas brangs?
Energetinių prekių rūšių yra įvairių. Jeigu kalbame apie žaliąjį dyzeliną, jam taikomas akcizas nesiūlomas keisti, siūloma riboti kvotas, kiek to kuro ūkininkams galima įsigyti, kad šita parama būtų taikoma labiau mažesniems ūkiams ir kad jos kiekis būtų ribojimas.
Tai turbūt sprendinių yra įvairių. Įstatymas dar Seime. Ir matysime, kaip ten rutuliosis diskusijos. Dabar keletas papildomų komitetų praeita, projektas turi grįžti į pagrindinį Biudžeto ir finansų komitetą ir galų gale į Seimo plenarinių posėdžių salę.
Aš asmeniškai norėčiau, kad įstatymas grįžtu drauge su kitais mokestiniais pakeitimais pavasario sesijoje ir į tuos klausimus galėtume atsakyti.
Kad būtų visiškai aišku: ta nauja dedamoji būtų taikoma ūkininkų naudojamam dyzelinui, pavyzdžiui, viršijus nustatytą ribą?
Ne, ne. Mes kalbame apie visas energetines prekes. Tai yra platus ratas priemonių. Bet, kaip minėjau, įstatymas yra pateiktas ne Finansų ministerijos, o Aplinkos ministerijos, kadangi yra daug techninių detalių dėl įvairiausių energetinių prekių rūšių ir turbūt būdų, kokiais jos yra vartojamos, tai, manau, tų diskusijų Seime dar turėsime nemažai.
Visą interviu su finansų ministre Gintare Skaiste galite peržiūrėti šio straipsnio viršuje.
