Į Rusijos rinką iš pieno produktų daugiausiai eksportuodavome sūrių, varškės ir įvairių gaminių iš sūrio bei varškės (apie 90 proc. viso pieno produktų eksporto į Rusiją), todėl natūralu, kad spalio mėn. augo būtent šių (be visų kitų) pieno produktų eksportas į kitas eksporto rinkas: Lenkija, Estiją, Baltarusiją ir kitas. Tačiau tokius produkcijos kiekius (kiek buvo vežama į Rusiją) sunku per keletą savaičių perorientuoti į naujas rinkas. Tikėtina, tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl ženkliai išaugo (palyginti ir su 2012 m. spalio mėn., ir su 2013 m. rugsėjo mėn.) sviesto eksportas (atitinkamai ir gamyba), kuris per metus padidėjo beveik 5 kartus nuo 3,4 mln. Lt iki 16,8 mln. Lt, tai yra 13,3 mln. Lt (2013 m. rugsėjo mėn. sviesto eksportas siekė tik 5 mln. Lt).
Sviesto eksportas 2013 m. spalio mėn., palyginti su 2013 m. rugsėjo mėn., labiausiai išaugo į Uzbekistaną – 9,8 mln. Lt (rugsėjo mėn. neeksportavome, o 2012 m. spalio mėn. eksportas siekė 0,2 mln. Lt), į Nyderlandus didėjo beveik 1,6 karto (12,5 karto palyginti su 2012 m. spalio mėn.) arba 1,7 mln. Lt, iki 2,84 mln. Lt, taip pat sviesto eksportas augo į Latviją, Azerbaidžaną, Vokietiją. Sviesto eksporto augimas į šias šalis skaičiuojamas palyginti ne tik su 2012 m. spalio mėn., bet ir su 2013 m. rugsėjo mėn., todėl manoma, kad tokiu būdu Lietuvos pieno perdirbėjai siekdami mažinti nuostolius dėl praradimų Rusijos rinkoje ne tik iš dalies perorientavo gamybą, bet ir ieškojo pieno produktams naujų eksporto rinkų, kurios ateityje gali kompensuoti ir prarastus eksporto į Rusiją kiekius.
Vadimas Ivanovas yra „Versli Lietuva“ vyr. analitikas
