versli lietuva

ES struktūrinių fondų priemone „Eco-inovacijos LT“ skatinama prisidėti prie aplinkos išsaugojimo. Ja pasinaudojo mažos ir vidutinio dydžio Lietuvos įmonės – viena iš jų UAB „Balux“, kurie sėkmingai įdiegė aplinkosaugos vadybos sertifikatą ir sumažino transportavimo metu išmetamą CO2 kiekį. Finansuoja netechnologines inovacijas Šia priemone finansuojamos netechnologinės ekoinovacijos, tarp kurių – aplinkosaugos vadybos sertifikato (AVS) diegimas.

UAB „Nando“ gamina žemės ūkio produkciją. Pasinaudojusi ES struktūrinių fondų finansavimu, įmonė atnaujino dvi produktų linijas, sumažino neigiamą poveikį aplinkai ir padidino darbo našumą. Atnaujino produktų liniją, skirtą ūkininkavimo efektyvumui Su priemone „Eco-inovacijos LT+“ UAB „Nando“ įvertino gamybos procesų daromą poveikį aplinkai ir įsigijo įrangą, kuri padeda išvengti kryžminės taršos bei atliekų susidarymo. Iš viso įmonė projektui skyrė daugiau nei 400 tūkst.

Dėl nutekėjusių skelbimų portalo alio.lt ir interneto svetainės verslilietuva.lt klientų duomenų tyrimą pradėjo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI). Tyrimo metu bus įvertintos portalų valdytojų naudotos duomenų saugumo priemones, pranešė inspekcija. „VDAI jau pradėjo tyrimus savo iniciatyva dėl galimo duomenų saugumo pažeidimo organizacijose, todėl atskiri asmenų skundai nebus nagrinėjami. Apie priimtus sprendimus bus paskelbta viešai baigus tyrimą“, – nurodoma pranešime. Alio.

Leidusi atverti Taivano atstovybę Lietuva susipyko su Kinija, bet ieško naujų rinkų Azijoje. Neseniai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vyko į Singapūrą ir Australiją, o šiais metais iš Azijos šalių planuoja aplankyti Japoniją, Pietų Korėją, Indiją, Vietnamą, Indoneziją, su premjere taip pat lankysis Izraelyje.

Verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ vadovė Daina Kleponė nuo penktadienio palieka agentūrą. Ji grįžta dirbti į privatų sektorių.   Laikinai, kol „Versli Lietuva“ bus reorganizuota ir prijungta prie Inovacijų agentūros, įstaigai vadovaus vyriausiasis analitikas Marius Kalanta. Ekonomikos ir inovacijų ministerija nurodo, kad  D. Kleponei nuo 2017 metų birželio vadovaujant agentūra pasiekė reikšmingų verslumo ir eksporto skatinimo rezultatų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Agnė Širinskienė užsipuolė premjerą Ingridą Šimonytę bei ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, kad jos esą padarė tą patį nusižengimą kaip ir buvęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Kaistant Lietuvos ir Kinijos santykiams, verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“ teigia, kad šalies eksportas, anksčiau tekęs Kinijos rinkai, iš dalies gali būti nukreiptas į Taivano rinką. Pasak agentūros Eksporto departamento vadovės Rasos Uždavinytės, Lietuvos įmonės gali pasinaudoti palankiai susiklosčiusiais santykiais su Taivanu ir įžengti į šią rinką.

Lietuvos eksporto įmonių žinomumui gerinti bus sukurtas šalies prekės ženklas „Co-created in Lithuania“ („Bendrai sukurtas Lietuvoje“), kuriuo gamintojai galės žymėti eksportuojamas prekes bei paslaugas. Tikimasi, kad ženklas ilgainiui pasaulyje bus atpažįstamas ir vertinamas.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad valstybė turėtų rasti būdą, kaip galimybių pasą pristatyti žmonėms į namus. Pasak Prezidentūros, iki rugsėjo 13-osios, kuomet įsigalios ribojimai galimybių paso neturintiems žmonėms, liko labai nedaug laiko, todėl yra svarbūs geri ir gyventojams patogūs sprendimai. Šalies prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį susitiko su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite aptars galimybių paso veikimą bei inovacijų skatinimą.  Pasak ministrės atstovės spaudai Eglės Girdzijauskaitės, prezidento iniciatyva rengiamame susitikime bus kalbama apie Inovacijų agentūros steigimą bei inovacijų skatinimo politiką, užsienio investicijų pritraukimą ir galimybių paso veikimą.

Spalio 6 dieną, 15 val. tiesiogiai Lietuvos laiku, antrąją virtualių renginių ciklo „Women in Biotech“ dalį pradės medicinos technologijų ekspertė, verslininkė, lektorė, filantropė, pažangių idėjų konferencijos „TEDx“ pranešėja Marissa Fayer, rašoma pranešime spaudai.

Prasidėjusi pandemija, griežtas ir ilgai užsitęsęs karantinas jau dabar pakeitė mūsų šalies bei viso pasaulio eksporto tendencijas, tačiau prognozuojama, kad poveikis bus dar didesnis nei tikėtasi – neigiamų pasekmių mastą lems tai, ar kils antroji viruso banga, ar ne. Antruoju atveju kitų metų pabaigoje, tikėtina, galėtų grįžti dar prieš krizę generuotos eksporto apimtys, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje jau ne vienus metus kalbama, kad būtina reglamentuoti socialinį verslą. Deja, Socialinio verslo plėtros įstatymas keliauja iš komiteto į komitetą Seime, tačiau taip ir nepriartėja prie priėmimo. Kodėl iki šiol negalime susitarti, kas yra socialinis verslas ir ką turėtų reglamentuoti toks įstatymas? Apie tai kalbėta diskusijoje, kurią surengė Lietuvos socialinio verslo asociacija ir gerinorai.lt.

Koronavirusas Lietuvoje kaip reikiant pakeis švietimo sistemą net ir kitais mokslo metais. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius svarsto, kad nuo rugsėjo 1-osios šalies mokyklos turėtų derinti nuotolinį ir kontaktinį ugdymą. Pasak ministro, grįžimas į mokyklas dar šiais metais gali būti gera repeticija prieš rugsėjo 1-ąją, nes tikėtina, kad ir kitais mokslo metais mokyklose teks laikytis saugumo ir higienos priemonių bei derinti nuotolinį ir kontaktinį ugdymą.

Negalią turinčių žmonių skundų dėl galimos diskriminacijos įvairiose gyvenimo srityse pastaraisiais metais nežymiai mažėja, bet nusiskundimai dėl lygių galimybių suvaržymo negalios pagrindu ne pirmus metus užima vieną lyderiaujančių pozicijų.

„Versli Lietuva“ surengė virtualią diskusiją „Socialinis verslas koronaviruso iššūkiams įveikti: pasitark su ekspertais“. Ekspertų teigimu, pandemijos sukeltos krizės akivaizdoje, kai itin išryškėja įvairios socialinės problemos, socialinio verslo reikšmė labai sustiprėja ir vis daugiau verslininkų supranta, kad svarbu ne tik siekti pelno, bet ir prisidėti prie pokyčių visuomenėje.

Dalis Lietuvos verslo dėl karantino metu įvestų veiklos apribojimų persikėlė į internetinę erdvę, trečiadienį Vyriausybėje sakė agentūros „Versli Lietuva“ vadovė Daina Kleponė. Daugiausiai elektroninėse parduotuvėse prekiaujama apranga ir aksesuarais, taip pat – maistu, baldais ir kitomis prekėmis.

Lietuvio noras vystyti verslą Lietuvoje, o ne kaimyninėje Latvijoje, kur buvo pakviestas, atsirūgo. Užuot pirmas įkūręs Baltijos šalyse unikalią gamyklą, vyras sužinojo, kad būtent latviai konkurentus iš užsienio atsiviliojo šiems pasiūlę išskirtines sąlygas. Tuo metu lietuvis verslininkas priverstas minti teismų slenksčius ir jau dvejus metus negali atidaryti savo gamyklos.

Lietuvoje pastebėtas Kinijos prekybos milžino „Alibaba“ įkūrėjas Jackas Ma. Nuotrauka su juo pasidalino nekilnojamojo turto advokatų kontoros „RELEGAL" advokatas Vidas Rudokas savo „LinkedIn" paskyroje. Prie nuotraukos advokatas rašė: „Neįtikėtina sutikti filantropą, verslo guru ir puikų žmogų Jacką Mą Vilniuje!"  Su advokatu kol kas susisiekti nepavyko.

Su kuo jums asocijuojasi žodžiai „Pist“, „Skrandžio masturbatoriai“ ar „Desertai plaukams“? Pasirodo, tokius ir kitokius, priverčiančius išsižioti iš nuostabos pavadinimus šįmet užregistravo verslus kuriantys lietuviai. „Registrų centro“ atstovų teigimu, kasmet Lietuvoje įregistruojama daugiau nei 11 tūkstančių juridinių asmenų. Kai kuriems iš jų originalumo tikrai netrūksta. Pateikiame 25 pačius originaliausius 2018 m. „Registrų centre“ įregistruotus pavadinimus.

Lietuviai verslo imasi vis ryžtingiau, tačiau tuo pat metu naujų įmonių gyvybingumas sumažėjo, teigia eksporto skatinimo agentūra „Versli Lietuva“. „Jei įmonė nenurodo savo veiklos, 75 proc. tikimybė, kad po metų ji nebeveiks. Tačiau mes manome, kad rodiklis yra geras, nes jis rodo gyventojų ryžtą pabandyti, surizikuoti ir pradėti savo verslą“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas.

Eksporto skatinimo agentūra „Versli Lietuva“ prognozuoja, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas šiemet augs labiau nei manyta – 8,4 proc. iki 13,5 mlrd. eurų. Pavasarį buvo prognozuojamas 6 proc. augimas – iki 13,2 mlrd. eurų. Lietuvos reeksporto apimtys šiemet turėtų augti kukliau - 6,1 proc. iki 10,8 mlrd. eurų. Pavasarį prognozuota, kad reeksportas augs 9,3 proc. iki 11,1 mlrd. eurų.

Tokios elektroninės paslaugos kaip mokesčių deklaracijos pildymas internetu ar su migracijos paslaugomis susijusių dokumentų užsakymas elektroniniu būdu daugeliui lietuvių jau tapo kasdienybe, bet kuriant elektronines paslaugas sustoti nežadama – naujovės laukia planuojančių kurti verslą ir jį jau kuriančiųjų.

Pastarųjų savaičių įvykiai akivaizdžiai parodė, koks nestabilus ir kintantis gali būti pasaulis – analitikai vis garsiau kalba apie prekybos karų pasekmes, o D.Trumpo kelionė po Europą dar aiškiau pademonstravo, kad JAV nuo globalios daugiašalės sistemos pereina prie dvišalių santykių. Bet koks susiskaldymas – tiek tarptautinėje arenoje, tiek ir visuomenėje - yra kelias į niekur.

Birželio 20–23 dienomis Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyksta bakalauro ir magistrantūros studijų absolventų diplomų įteikimo šventiniai renginiai. Šiemet su savo Alma Mater atsisveikina beveik tūkstantis visų devynių VDU fakultetų ir Muzikos akademijos absolventai. VDU rektorius prof. Juozas Augutis absolventus skatino nepaleisti iš rankų prizo, dėl kurio jie dirbo visus šiuos metus. Tai – žinios, gebėjimas kritiškai ir laisvai mąstyti, kūrybiškumas, o svarbiausia – humanizmas.

Karščiai Lietuvą šiemet užplūdo netikėtai ir net jau spėjo pagrasinti sausra, tačiau sezoninio verslo turėtojams šis pavasaris ir vasaros pradžia kaip niekada pelninga. Lauko kavines ir terasas įrengę ar sezonine lauko prekyba užsiimantys verslininkai klientų skaičiumi šiuo metu nesiskundžia. Norintiesiems užsiimti sezonine veikla ekspertai primena, į ką būtina atkreipti dėmesį norint, kad verslas nešlubuotų.

Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD skaičiuojamame pasauliniame konkurencingumo indekse pernai trimis laipteliais smuktelėjus žemyn, šiemet Lietuvai pavyko atsitiesti vienu laipteliu ir iš 33 pakilti į 32 vietą iš 63. Pagal keturias šalių vertinimo kriterijų grupes, Lietuva pagerino savo pozicijas visose iš jų: ekonomikos raidos, viešojo sektoriaus efektyvumo, verslo efektyvumo bei infrastruktūros srityse.

Lietuva yra viena pirmųjų pasaulyje šalių, kuri sėkmingai įsisavino blokų grandinės technologiją (angl. Blockchain). Šios technologijos dėka Lietuvos startuoliai per pastaruosius pusantrų metų surinko 500 mln. Eur kapitalo iš pirminių kriptovaliutų siūlymų (angl. Initial Coin Offering, ICO), kai per dešimtmetį pritraukė vos 150 mln. Eur investicijų.

Lietuvių noras būti verslininkais – didžiausias Europoje, o pasaulio mastu pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia tik penkios šalys. Tačiau Lietuva išsiskiria ir pagal didžiausią atotrūkį tarp žmonų noro pradėti verslą bei pasitikėjimo savo sugebėjimais ir įgūdžiais tuo užsiimti, rodo pasaulinis verslumo tyrimas AGER 2018. Remiantis pasaulinio verslumo tyrimo AGER (angl. Amway Global Enterpreneurship Report) 2018 m. duomenimis, 76 proc.

Tarptautinė ekonominė aplinka šiuo metu yra kaip niekada palanki Lietuvos eksportuotojams, todėl Lietuvos eksportas ir toliau išlaikys augimo tempus, plėtrai užsienio rinkose trukdys tik vidiniai veiksniai – įtempta situacija darbo rinkoje ir gamybos pajėgumų trūkumas, rodo „Versli Lietuva“ analitikų apžvalga. Europos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, 2017 metais Lietuvos eksporto vertė augo sparčiausiai ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje – 16,9 proc.

Jei praeitais metais Lietuvos laukai skendo ir derliaus visiškai nebuvo, priešinga situacija „įmonių bankrotų laukuose“ – iš viso beveik trys tūkstančiai įmonių pradėjo bankrutuoti. Didžiąją dalį bankrotų iškėlė „Sodra“ Kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė Rasa Ruseckaitė naujienų portalui tv3.lt teigia, kad 2017 m. bankrutuoti pradėjo 2886 įmonės, o tai buvo net 10 proc.

„Versli Lietuva“ suskaičiavo, kad pernai Lietuvoje buvo atlikta apie 40 įvairių pakeitimų, kurie prisidėjo prie verslo aplinkos gerinimo, tačiau verslininkų apklausa parodė – jų buvo per mažai, kad verslo sąlygos Lietuvos ženkliai pagerėtų. Teigiamai verslo kūrimo sąlygas Lietuvoje vertina 49 proc. šalies verslininkų, daugiau nei kas trečio (38 proc.) verslininko vertinimas yra neigiamas, likusieji (13 proc.

Beveik prieš metus Lietuvoje startavusi užsienio talentų pritraukimo į Lietuvą programa „Startup visa“ įsibėgėjo. Norinčiųjų atvykti į Lietuvą kurti inovatyvius verslus geografija driekiasi nuo Kinijos iki Jungtinių Valstijų, o verslo idėjos prilygsta garsiems pasauliniams verslo modeliams. Ypatingai palankias sąlygas savo verslui kurti Lietuvoje jaučia finansinių technologijų startuoliai.

Dėl didelio emigracijos masto ir mažo gyventojų prieaugio sparčiai tuštėjant Lietuvos regionams, valdžiai ramybės neduoda iššūkis išsaugoti mažesnes Lietuvos gyvenvietes. Kadangi su regionų tuštėjimu susiduria dauguma šalių, verta mokytis iš teigiamos jų patirties, į pagalbą pasitelkiant verslą. 2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 3,4 tūkst. gyvenviečių, kur nesurašyta nuolatinių gyventojų. Per 2011 m. surašymą užfiksuota per 4,2 tūkst. tokių vietų.

Personalo specialistai ir vadovai vieningai sutaria, kad investicijos į personalo kvalifikacijos kėlimą yra būtinos ir neišvengiamos, jei įmonė planuoja augimą. Nors daugelis pripažįsta, kad darbuotojų ugdymas ir kompetencijų plėtimas turėtų būti vienas iš įmonių prioritetų, realybė dažnai pasirodo kiek kitokia. Tačiau pastaraisiais metais galima stebėti teigiamą tendenciją, kad įmonės vis aktyviau investuoja į darbuotojų žinių gilinimą, motyvacinių sistemų kūrimą įmonės viduje.

Mokymai padeda įgyti naujų žinių, pagilinti esamus įgūdžius, tobulinti kvalifikaciją. Jie naudingi tiek naujiems darbuotojams, tiek patyrusiems specialistams. Mokymai taip pat padeda sutaupyti laiko, nes jų metu žinios suteikiamos koncentruotai ir greitai. Vilniuje veikiančios bendrovės „Maxpharma Baltija“ atstovė Jelena Trakanova įvardija dar vieną svarbų mokymų privalumą – jie gali veikti ir kaip motyvacinė priemonė.

Besikeičianti rinka skatina įmones ir jų darbuotojus nuolat tobulėti, įgyti naujų žinių ir įgūdžių. Naudingos informacijos gausu internete, tačiau kaip atsirinkti tai, kas vertingiausia ir nesugaišti daug laiko? O galbūt išeitis yra mokytis iš savo klaidų? Pasak Vilniaus įmonės „Aluvesto“ vadovo Aleksandro Moisejevo, daug efektyvesnis kelias – dalyvavimas savo srities profesionalų organizuojamose mokymuose. „Dalyvauti mokymuose yra ne svarbu, o ypatingai svarbu.

Įmones konsultuojanti ir darbuotojų mokymus vykdanti bendrovė „RVS Konsultacijos“ susiduria su būtinybe suprasti kiekvieno iš klientų veiklą ir suspėti paskui jų veiklos pokyčius. Klientų aptarnavimo vadovas Ignas Viliušis mano, kad mokymai gali paruošti universalius specialistus, prisitaikančius prie bet kokių technologinių ar skaitmeninių pokyčių. Pasak jo, būtina tobulėti ir domėtis globaliomis tendencijomis.

Kiekvienas darbdavys, atsižvelgdamas į sparčiai tobulėjančias technologijas ir vis siauresnes įmonių veiklos specializacijas, turi atitinkamai apmokyti savo darbuotojus. Ala Minkevičienė, „Vakarų laivų gamyklos“ personalo direktorė, teigia, kad tikslingas personalo ugdymas padeda įmonei pateikti save kaip stiprų rinkos žaidėją. „Vakarų laivų gamykla“ (VLG) yra viena didžiausių Lietuvoje sunkiosios inžinerinės pramonės įmonių, statanti ir remontuojanti laivus.

„Jeigu nepastebėsi šiandieninių tendencijų, nesidomėsi, kas kalbama ketvirtosios pramonės revoliucijos tema, būsi lyg aklasis“, – tvirtina Alfonsas Jaras, beveik 60 metų skaičiuojančios statybų įmonės „Montuotojas“, generalinis direktorius. Jis pastebi, kad per paskutinius 2 – 3 metus rinkoje atsirado daugybė naujovių, prie kurių esi priverstas prisitaikyti diegdamas inovacijas ir ugdydamas darbuotojus.

Dažnai minima, kad darbuotojų mokymo poreikis auga dėl inovacijų, kompiuterinės automatizacijos ir skaitmenizacijos plėtros. Įmonės „Sistemų registras“ direktorė Virgilija Stadalienė atkreipia dėmesį ir į kitą priežastį, kuri gali paskatinti ugdyti savo darbuotojus – tai pasikeitę klientų įpročiai. „Šiuos pokyčius lemia nuolatinis mūsų klientų tobulėjimas, naujos išmaniosios technologijos ir procesų valdymo sistemos.

Technikai ir mašinoms pakeičiant žmogaus rankų darbą, fizinės jėgos poreikis mažėja ir vis svarbesniu tampa gebėjimas valdyti sudėtingus įrenginius Plastiko tarą ir jos formavimo įrenginius gaminančios įmonės „Terekas“ personalo vadovė Vilija Leleivienė teigia, kad darbuotojai, norėdami įvaldyti naujausią techniką, neapsieina be specifinių žinių. Kaip pavyzdį ji pateikia CNC (kompiuterizuoto valdymo, angl. „Computer Numerical Control“) stakles, kurioms reikalingas kompetentingas operatorius.

Didžiausią poreikį plėstis ir priimti daugiau darbuotojų šiuo metu turi jaunos ir smulkios įmonės, tačiau viena pagrindinių valstybės priemonių, skatinanti naujų darbo kūrimąsi, šiuo metu nukreipta ne į jas, teigia „Versli Lietuva“ atlikusi analizę. Siūloma supaprastinti programos reikalavimus, kad parama būtų prieinama ne tik stambiam ir finansiškai stabiliam verslui.

Ekonominė aplinka Lietuvoje yra palanki naujo verslo kūrimui bei esamo verslo plėtrai, tačiau yra ribojančių veiksnių. Naujausioje „Versli Lietuva“ Lietuvos verslumo tendencijų apžvalgoje ribota ir brangi darbuotojų samda įvardijama kaip vienas pagrindinių verslo plėtrą stabdančių veiksnių, kuris didina įmonių sąnaudas ir tirpdo pelną. Spartesnis sąnaudų nei pelno augimas verčia įmonės laikytis saugaus plano – plaukti pasroviui su pakeltu, bet neištrauktu inkaru.

Šiemet įteisinus „Startuolių vizą”, kuri palengvino migracijos taisykles užsieniečiams vystyti verslą Lietuvoje, čia atsikelia keturi pirmieji startuoliai. „ARTapp” ir „MUUL” iš Rusijos, „GoTalent” iš Ukrainos ir „Serious Gaming Private Limited” iš Indijos sėkmingai praėjo „Startuolių vizos” procedūras ir artimiausiu metu savo veiklas pradės vykdyti Lietuvoje. „Lietuva siūlo puikią, greitai augti leidžiančią ekosistemą.

Eksportą skatinančios agentūros „Versli Lietuva“ vadovo konkursą laimėjęs Švedijos prekybos ir investicijų tarybos „Business Sweden“ viceprezidentas Vidurio ir Rytų Europai Mantas Zalatorius atsisakė vadovauti įstaigai. Pats M.Zalatorius savo sprendimų neatskleidžia, o antrą vietą užėmusio asmens konkursą organizavusi Ūkio ministerija kol kas neatskleidžia.

Šiandien Finansų ministerija pateikė Vyriausybei siūlymus dėl finansinių technologijų (Fintech) pramonės plėtros Lietuvoje. „Siekiame, kad Lietuvos finansų rinka žymiai labiau prisidėtų prie ekonomikos augimo. Viena iš priemonių – sudaryti palankias sąlygas finansinių technologijų plėtrai. Šios srities įmonių kuriamos inovacijos virsta paslaugomis, kurios bus itin svarbios verslo plėtrai ir konkurencingumui.

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius pasirašė įsakymą, kuriuo nustatoma vadinamųjų startuolių vizų (angl. „Startup Visa“) gavimo tvarka. Nuo 2017 metų, įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, startuolių vizas galės gauti užsieniečiai, ketinantys užsiimti naujų technologijų ar kitų Lietuvos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu.

Išankstiniais VšĮ „Versli Lietuva“ ir UAB „Creditinfo“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 316 startuolių, jie šiemet sumokėjo 7,49 mln. EUR su darbo santykiais susijusių mokesčių arba 13,8% daugiau nei pernai. Šiuo metu Lietuvos startuolių sektoriuje dirba 1560 žmonių arba 13,9% daugiau nei prieš metus, pačių startuolių įmonių per metus padaugėjo nuo 273 iki 316 (15,8% augimas), daugiausia jų kūrė produktus ir paslaugas darbo našumo, žaidimų ir debesų kompiuterijos srityse.