Iniciatyva buvo pristatyta po virtualaus susitikimo, kurį sušaukė Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras.
Pasak jo, bus siekiama suteikti žmonėms galimybę įsigyti „maisto ir pagrindinių produktų geresnėmis kainomis“ tokiais veiksmais kaip importo muitų ir kitų prekybos kliūčių panaikinimas.
Prioritetas yra sumažinti „šių produktų kainą skurdžiausiems ir labiausiai pažeidžiamiems“, teigiama pareiškime, paskelbtame po derybų, kuriose taip pat dalyvavo Argentinos, Belizo, Bolivijos, Čilės, Kolumbijos, Kubos, Hondūro, Venesuelos, Sent Vinsento ir Grenadinų atstovai.
Kaip ir kitose pasaulio dalyse, Lotynų Amerikoje smarkiai išaugo infliacija, kurią iš dalies sukėlė trūkumas, susijęs su Rusijos invazija į Ukrainą ir koronaviruso pandemija.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, viso regiono infliacija 2022 metais pasiekė 14,8 proc., o Argentinoje ji yra maždaug 95 proc. – aukščiausia per daugiau nei 30 metų.
Nors kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Meksikoje, vartotojų kainų didėjimo tempas pastaruoju metu sumažėjo, A. M. Lopezas Obradoras perspėjo, kad infliacija tebekelia „grėsmę“.
Vadovai susitarė sudaryti darbo grupę, sudarytą iš kiekvienos šalies vyriausybių atstovų, kuri nustatytų bendradarbiavimo priemones, ypač trąšų – vieno iš labiausiai nuo Ukrainos karo nukentėjusių produktų – srityje.
Jei šalys ras būdą padidinti tiekimą regione, „tai neabejotinai bus naudinga“, – naujienų agentūrai AFP sakė Meksikos nacionalinio autonominio universiteto Ekonominių tyrimų instituto ekspertas Cesaras Salazaras.
„Didysis iššūkis yra tai, kad Lotynų Amerikos ekonominė integracija tikrai yra labai silpna“, – sakė jis ir pažymėjo, kad Meksika palaiko glaudžius prekybos ryšius su JAV, o Brazilija – su Kinija.
A. M. Lopezas Obradoras pakvietė lyderius į viršūnių susitikimą, kuris vyks gegužės 6–7 dienomis Meksikos kurorte Kankune, kad aptartų šį klausimą.
