Maisto prekių parduotuvių atstovai sutinka, kad vienkartinių plastiko maišelių naudojimą reikia mažinti. Jie pasakoja, kaip ruošiasi permainoms – paprastų plastiko maišelių apmokestinimui arba visiškam uždraudimui. Tiesa, dėl to, kaip tiksliai keisis maišelių naudojimo tvarka, rudenį galutinai nuspręs Seimas.
Pirkėjai maišelių neskaičiuoja: pasiima reikia nereikia
Apskritai pirkėjai Lietuvoje vienkartinius maišelius naudoja itin gausiai ir prekybininkai tai pripažįsta. Pasitaiko, kad klientai šluoja į nemokamus maišelius viską iš eilės: nuo vaisių, daržovių, iki duonos gaminių ir ne maisto prekių.
Kaip skaičiuoja parduotuvių tinklo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė, vienkartinių plastiko maišelių poreikis nemąžta.
„Mes kelis milijonus per metus išdaliname maišelių plastikinių“, – įvardija ji.
O „Norfa“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis svarsto, kad jei ateityje reikės už maišelius susimokėti, pirkėjai elgtųsi atsakingiau.
„Susiduriame su tuo, kad netgi reikia, nereikia, tų maišelių pirkėjai pasiima. Kai jie bus apmokestinti, faktas, kad pirkėjas paims jų žymiai mažiau. Dar vienas dalykas – paima, pavyzdžiui, vieną maišelį dėl vieno obuolio ar dėl vieno česnako. Tokiu atveju arba įsidės daugiau obuolių, arba vieną obuolį paims iš viso be maišelio. Čia irgi yra savų pliusų“, – sako D. Dundulis.
Tačiau Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė, jau dabar pastebi teigiamus pokyčius. Pasak jos, apsipirkdami žmonės patys renkasi vartoti mažiau plastiko maišelių.
„Plastikinių maišelių naudojimas kasmet mažėja ir prie to stipriai prisideda stiprėjantis ekologinis sąmoningumas. Pernai plastikinių maišelių sunaudota beveik trečdaliu mažiau“, – tikina ji.
Atsakė, į ką žmonėms siūlys dėti prekes
Prekybininkai palaipsniui ruošiasi scenarijui, kad vienkartinių plastiko maišelių gali nebelikti. Maisto prekių parduotuvės „Iki“ ir „Maxima“ ne vienerius metus siūlo pirkėjams rinktis daugkartinius maišelius vaisiams ir daržovėms.
V. Budrienė pasakoja, kad „Iki“ prekybos tinklas palaiko plastikinių maišelių atsisakymo idėją ir jau yra paruošęs alternatyvą pirkėjams.
„Mes šiai iniciatyvai pritariame. Gerokai prieš porą metų esame į savo prekybą įvedę daugkartinius vaisių ir daržovių maišelius. Jie yra 3 tipų maišeliai: vienas kaip tinklelis, kiti du – tankesnio audinio. <...> Pastebime, kad vis dėlto populiarėja tokie maišeliai, juos galite rasti prie vaisių ir daržovių. Tikrai nemažai klientų mūsų juos atranda ir jais po truputį naudojasi“, – sako ji.
Šių maišelių kaina siekia nuo 1,29 euro iki 1,49 euro, priklausomai nuo maišelio rūšies.
O „Maximos“ atstovė E. Dapkienė tikina, kad įmonė jau kurį laiką prisideda prie perteklinio plastiko naudojimo mažinimo.
„Visi mūsų parduotuvėse naudojami plastikiniai maišeliai yra tinkami perdirbti, duonos gaminiams sudėti yra skirti popieriniai maišeliai, grilio gaminiams didžiąja dalimi naudojame popierių, turime naujovę – daugkartinius maišelius, kurie skirti daržovėms. Šie maišeliai supakuoti po du vienetus, jų kaina – 0,99 euro. Taip pat siūlome popierinius bei daugkartinius pirkinių maišelius (0,30 euro) įsigytoms prekėms susidėti“, – teigia E. Dapkienė.
O tinklo „Norfa“ vadovas atskleidžia, kad dar nėra galutinai nuspręsta, kuo parduotuvėje bus pakeisti vienkartiniai plastiko maišeliai. D. Dundulio teigimu, pirmiausia reikia sulaukti Seimo verdikto.
„Vienas iš variantų – pasiūlyti daugkartinius maišelius pirkėjams, kur jie ateitų su savo maišeliais ir įsidėtų produktus. Antras variantas – galbūt atsiras lengvai suyranti medžiaga. Bet, pavyzdžiui, popierinių maišelių naudojimo nematau kaip problemos sprendimo. Galėčiau pasakyti „naudokime popierinius maišelius“, bet mes taip visus medžius išpjausime. Negalima, neatsakinga. <...> Mes tikrai rasime išeitį, tik nereikia anksčiau priiminėti nei yra priimtas sprendimas“, – kalba jis.
Lazda turi du galus: o kaip dėl pakuočių?
Be to, D. Dundulis mano, kad plastikinių maišelių draudimas – tik lašas jūroje, siekiant mažinti aplinkos taršą. Pasak jo, plastikinės kai kurių gaminių pakuotės sveria kelis kartus daugiau nei pats produktas, o tai didina atliekų kiekį ir vien maišelių panaikinimas bėdos neišspręs.
„Mums reikia galutinio sprendimo, ar jie bus apmokestinti, ar jie bus uždrausti. <...> Į vieną dalyką norėčiau labai stipriai atkreipti dėmesį, nes iš dalies nesuprantu logikos. Iš tikrųjų bėda yra visos įpakavimo medžiagos, o ne vien vienkartinis maišelis, kurį paima pirkėjas. Kad nupirktum supakuotos mėsos 300 gramų, ta pakuotė žymiai daugiau sveria, negu kad 300 gramų būtų įdėta į vienkartinį maišelį.
Mes turime problemą žiūrėti iš esmės, o ne tik kažkokį epizodą iškirpti ir tik jį nagrinėti. Aišku, maišelius reikia riboti, aš su tuo sutinku, nes turime šiukšlių kuo mažiau išmesti. Bet klausimas, ar neturi būti apribota, kad 100 gramų produkto pakuotė negalėtų sverti daugiau negu turinys? Kitą sykį yra produktų, kur pakuotė daugiau sveria negu pats produktas. Tai nėra protinga ir lyginant su tuo maišeliu žymiai žymiai didesnė problema“, – svarsto D. Dundulis.
Klausimą dėl plastiko pakuočių poveikio aplinkai kelia ir kiti prekybininkai. „Maximos“ atstovė E. Dapkienė teigia, kad įmonė dėl tvarios pakuotės konsultuojasi su Aplinkos ministerijos specialistais.
„Ieškome įvairių alternatyvų, kurios būtų tvarios, draugiškos aplinkai ir nesukeltų itin didelių papildomų kaštų. Yra gaminių, kur tikrai galima apsieiti ir be plastikinio maišelio, tačiau sveriamos šviežios mėsos ar žuvies produktams kol kas sunku rasti alternatyvą“, – sako E. Dapkienė.
Sutaria: jei reikės mokėti, pirkėjai maišelius naudos taupiau
Tačiau yra viena išeitis, su kuria sutiktų dauguma maisto prekių parduotuvių. Tarp siūlymų Seime – idėja imti mokestį už kiekvieną vienkartinį plastiko maišelį. Tokia tvarka jau kurį laiką galioja Estijoje. Čia maišelis vaisiams ir daržovėms susidėti kainuoja 5 centus.
Prekybos tinklo „Iki“ atstovė tikino, kad įmonė pritaria minčiai apmokestinti plastiko maišelius. Tiesa, atsiradus poreikiui susimokėti už plastikinį maišelį, pirkėjai greičiausiai pakeistų savo įpročius ir ieškotų kitokių išeičių.
„Tikėtina, kad pirkėjai greičiausiai pereitų prie daugkartinio naudojimo maišelių. Arba nenaudotų visai maišelių, arba atsineštų savo maišelius, arba maišelius pirktų, bet per kelis kartus naudotų“, – sako V. Budrienė.
D. Dundulis taip pat palaiko idėją apmokestinti maišelius. Ir priduria, kad surinktos lėšos galėtų būti skiriamos atliekų tvarkymo tikslams. O ateityje, „Norfos“ vadovo manymu, galėtų būti apmokestintos dar ir plastiko pakuotės.
„Manyčiau, tie pinigai turėtų nueiti prekybininkui už maišelio aptarnavimą, o visi kiti pinigai – į šiukšlių tvarkymo fondą. Tada būtų šiokia tokia nauda. Tą idėją tikrai palaikau, bet teoriškai turėtų būti apmokestinta visa pakuotė, ne tik šitas maišelis. Manyčiau, apmokestinimas turėtų būti nuo gramų, priklausomai, koks pakuotės yra svoris. Jeigu pirkėjas ima maišelį, jis susimoka už maišelį pagal gramus“, – apibendrina D. Dundulis.
Mokamų vienkartinių maišelių projekto iniciatoriai tikina, kad tai padės Lietuvai sutaupyti milijonus eurų. Laisvės partijos narys Kasparas Adomaitis tvirtina: „Lietuva apskritai, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, moka netgi baudą už neperdirbtą plastiką, 800 eurų už toną ir toks maišelių perteklinio naudojimo apribojimas leistų ir sutaupyti, nes 11 milijonų eurų, kaip nebūtų.“
Ar Lietuvoje bus apmokestinti, o gal uždrausti lengvi plastikiniai maišeliai, Seimas spręs rudens sesijoje.
