Fizinių asmenų bankroto įstatymas, kuri rengė ir Seimo opozicija, ir Ūkio ministerija, ketvirti metai neprasiskina kelio į gyvenimą. Nemokiems fiziniams asmenims, nenorintiems likti su skolų kupra visą likusį gyvenimą, nėra kitos išeities – tik emigruoti, o tada bankrutuoti kitose Europos valstybėse ir pradėti naują gyvenimą, rašo dienraštis „Respublika“.
Seimo opozicija Fizinių asmenų bankroto įstatymą Seimui svarstyti pateikė dar 2009 metais, pačiame krizės įkarštyje, kai šimtai piliečių, paėmusių paskolas iš bankų, neteko darbo, nebeįstengė jų mokėti, nuvertėjo nekilnojamasis turtas, todėl dauguma pasiskolinusiųjų tapo nemokūs. Seimas prieš trejus metus parengtam įstatymui pritarė, bet nemažai triukšmo ir diskusijų sukėlęs įstatymas buvo nugrūstas į stalčius, o jo likimas iki šiol jo likimas neaiškus.
Pernai gegužę naują Fizinių asmenų bankroto įstatymo redakciją parengė ir Seimui pateikė Ūkio ministerija, bet įstatymo priėmimas ir vėl buvo atidėtas.
Seimo Komunikacijos departamento Viešųjų ryšių vyresnysis specialistas Rimas Rudaitis aiškino, kad į pavasario sesijos darbotvarkę šis įstatymas ne tik įtrauktas, bet ir įrašytas tarp prioritetinių. Abu įstatymai jau apsvarstyti komitetuose, pateikti pasiūlymai, bet procedūros nebaigtos, rašo „Respublika.
Ar po skandalingo „Snoro“ bankroto, likus vos keliems mėnesiams iki naujų Seimo rinkimų, politikai priims šalies bankams nenaudingą įstatymą, lieka neaišku. Kol Lietuva neturi savo Fizinių asmenų bankroto įstatymo, nemokūs piliečiai naudojasi galimybe bankrutuoti kitose Europos Sąjungos valstybėse. Pavyzdžiui, 14 mln. litų skolų turėjęs verslininkas Gytis Januška bankrutavo Latvijoje.