Dėl būtinybės užtikrinti tinkamą senų žmonių priežiūrą Vokietijoje jau ne vienerius metus gyventojams privalu mokėti ilgalaikės globos socialinio draudimo įmokas. Neturintiems vaikų gyventojams taikomas papildomas jų tarifas, kartais vadinamas „viengungių mokesčiu“.
Lietuvos socialinio draudimo sistema yra gana panaši į Vokietijos. Tad nekeista, kad politikai rimtai siūlo tokį mokestį įvesti ir mūsų šalyje.
Bent jau šiuo metu valdžios institucijos skeptiškai žiūri į tokius pasiūlymus, nors pripažįsta, kad kiekvienais metais reikės vis daugiau lėšų vyresnių žmonių priežiūrai.
Siūlo įvesti viengungių mokestį
Prezidentūroje šią savaitę vyko šeštasis Regionų forumas, skirtas svarbiausiems regioninės politikos klausimams aptarti.
Vienas iš tokių buvo būsto prieinamumas. Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas svarstė, kad jį padidintų tinkamas gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimas.
Politikas pripažino, kad jis nepopuliarus, tad daugelis bijo apie tai kalbėti. Tačiau jis esą neina į rinkimus, tad nebijo. V. Mitrofanovo nuomone, apie NT apmokestinimą reikia kalbėti taip pat kaip ir apie viengungių mokestį.
„Vokietijoje jis egzistuoja. Bet pasakykime, kad mes Lietuvoje jį įvesime. Ką, vokiečiams mažai biudžete pinigų? Bet jis aiškiai pasako, dėl ko jis yra.
Kad vieniši žmonės lieka vieni. Vėliau reikia valstybės aprūpinimo, vėliau reikia senelių namų ir t. t. Ir jis (viengungių mokestis, red. past.) tam naudojamas, o ne papildyti biudžetą pajamų“, – kalbėjo V. Mitrofanovas.
Anot jo, kaip viengungių mokestis prisidėtų prie vyresnių žmonių priežiūros finansavimo, taip ir tinkamas NT mokestis padidintų būsto prieinamumą regionuose.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, koks iš tiesų yra viengungių mokestis Vokietijoje ir kaip galimą jo įvedimą vertina Sveikatos apsaugos, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Neturintys vaikų moka daugiau
Oficialiuose šaltiniuose V. Mitrofanovo minėtas mokestis vadinamas ilgalaikės priežiūros draudimo įmokomis.
Vokietijoje kartu su sveikatos draudimo įmokomis jos nuskaičiuojamos nuo darbuotojo atlyginimo prieš mokesčius.
Nuo 2024 m. pradžios ilgalaikės priežiūros draudimo įmokų standartinis tarifas yra 3,4 proc. Paprastai pusę įmokų (1,7 proc.) sumoka pats darbuotojas, o kitą pusę – darbdavys.
Vis dėlto 23 m. ir vyresniems darbuotojams, kurie neturi vaikų, privalu papildomai mokėti dar 0,6 proc. Taigi, bendras jų ilgalaikės priežiūros draudimo tarifas sudaro 4 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio.
Lietuvoje nuo 2019 m. laikoma, kad sveikatos ir socialinio draudimo įmokas nuo savo algos moka pats darbuotojas.
Taigi, jeigu ilgalaikės priežiūros draudimas būtų Lietuvoje ir jo įmokų dydis būtų toks pats, kaip Vokietijoje, tuomet vidutinį 2200 eurų mėnesinę algą uždirbantis lietuvis be vaikų mokėtų 88 eurus, o turintis vaikų – 74,8 euro.
Vadinasi, neturintys vaikų per mėnesį papildomai sumokėtų 13,2 euro, o per metus – 158,4 euro.
Pinigų reikės, bet viengungių apmokestinti nesiruošia
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas ir atstovas spaudai Tomas Bagdonas pripažino, kad, be jokios abejonės, lėšų poreikis sveikatos apsaugos sistemoje augs, o augimas labiausiai susijęs su amžėjančia visuomene bei ilgesne gyvenimo trukme.
„Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi regioninių gydymo įstaigų modernizacijos planus, iš kurių matyti, kad sveikatos paslaugų poreikis didės apie 10 proc. 2030 m.“ – informavo patarėjas.
Anot jo, dabar poreikis dengiamas ES investicijomis, keičiant paslaugų struktūrą, sveikatos centruose teikiant daugiau ambulatorinių, dienos paslaugų, mažiau stacionaro.
Esą nepakankamą sistemos finansavimą rodo ir tai, kad nepavyko įgyvendinti pažado pacientams suteikti paslaugas per 7 dienas (pirminė grandis) ir 30 dienų (antrinis, tretinis lygmuo).
Pasak T. Bagdono, tai nepavyko, nes nebuvo ekonominių skaičiavimų, kiek lėšų iš Valstybinės ligonių kasos administruojamo Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo reikia, kad būtų įgyvendintas šis pažadas.
„Galimi sprendimai yra trejopi: mažinti paslaugų apimtis, didinti finansavimą, spręsti situaciją administracinėmis priemonėmis. Šiandien turime politinę valią spręsti situaciją administracinėmis priemonėmis: keičiant sveikatos paslaugų struktūrą pagal gyventojų poreikius, elektroninių paslaugų vystymu, pacientų švietimu, skatinant teikti išplėstines konsultacijas, mažinant biurokratizmus ir kt.“ – vardijo patarėjas.
Jis patikino, kad šiuo metu politinėje dienotvarkėje nėra klausimo dėl PSD įmokų peržiūrėjimo ar jos struktūros keitimo pagal vaikų skaičių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat informavo, kad šiuo metu nėra svarstymų ilgalaikės priežiūros įmokas ar viengungių mokestį įvesti kaip naują valstybinio socialinio draudimo, kurį administruoja „Sodra“, rūšį.
„Pastebėtina tai, kad siūlomu (viengungių mokesčio, red. past.) atveju vienai visuomenės grupei būtų nustatyti atskiri kriterijai, tai galėtų sukelti nepasitenkinimą ir kurti nelygybę.
Siekiant išlaikyti socialinio draudimo sistemos stabilumą ir teisingumą, bet kokie siūlymai turėtų būti pagrįsti, įvertinti, išdiskutuoti. Kaip ir minėjome, šiuo metu jokie pakeitimai nėra svarstomi“, – komentare apibendrino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.