Rekomenduojamame meniu, pagal kurį maitinami atvykėliai, yra patiekalai, apie kuriuos dalis pensininkų gali tik pasvajoti – švieži gaminiai iš jautienos, vištienos, vaisiai ir kt.
Jau dabar užsieniečių maitinimui išleidžiama dešimtys tūkstančių eurų, tačiau netrukus šios sumos gali išaugti iki milijoninių.
Maitinimui išleidžiamos didžiulės sumos
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti jau daugiau kaip 3 tūkst. neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra 37 kartus didesnis nei per visus 2020 m., praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Bene daugiausia neteisėtai sieną kirtusių užsieniečių yra įkurdinti šios tarnybos valdomame Užsieniečių registracijos centre ir Pasieniečių mokykloje (daugelis kitų migrantų yra skirtingų savivaldybių patalpose).
Prieš kelias dienas VSAT pasirašė pagaminto maisto paslaugų pirkimo sutartį su bendrove „Sveikos mitybos partneris“.
Sutarties maksimali vertė yra 70 tūkst. eurų. Už tokią sumą minėta bendrovė mėnesį gamins ir tieks maistą 300 migrantų: apie 240 suaugusiųjų ir 60 vaikų.
Pagal susitarimą suaugę užsieniečiai bus maitinami 3 kartus per parą, o nepilnamečiai – 4 kartus.
Daugiau pinigų migrantams nei pensininkams
Taigi, sprendžiant iš minėtos sutarties, vidutiniškai vieno migranto maitinimui skiriami 233,3 eurai per mėnesį.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinė senatvės pensija neturint būtinojo draudimo stažo yra 229,9 euro.
Vadinasi, pamaitinti vieną neteisėtą migrantą valstybei kainuoja per 3 eurus daugiau, nei visoms mėnesio išlaidoms gauna vidutinis senatvės pensininkas, neturintis būtinojo stažo. Jų yra apie 70 tūkst.
Žinoma, vargingiausiai gyvenantiems pensininkams teikiama ir kita parama – pvz., kompensuojamos išlaidos už vaistus, parama šildymui ir kt.
Tačiau ir migrantams teikiama būtinoji medicininė pagalba, kainuoja jų patalpų priežiūra, komunalinės išlaidos ir pan.
Atsakydama į klausimą, kodėl migrantų maistui išleidžiama daugiau pinigų nei siekia daugelio pensijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad šiuo metu į Lietuvą patenkantys pabėgėliai aprūpinami tik būtiniausiais maisto produktais ir maisto daviniais.
„Kol jie glaudžiasi pasienio užkardose, maitinimas užtikrinamas perkant maistą trumpalaikėmis sutartimis ir tai kainuoja brangiau. Statuso neturinčius pabėgėlius siekiama kuo greičiau iš atskirų lokacijų įkurdinti specialiai tam skirtose vietose, o ne užkardose.
Tuomet institucijos galėtų vykdyti įprastus pirkimus, o tai leistų viską įsigyti efektyviau ir pigiau. Pvz., prieglobsčio prašytojai gyvenantys Ruklos pabėgėlių centre maitinimui gauna 3 eurus dienai vienam asmeniui, bet maistą jie perkasi ir gaminasi patys“, – nurodė ministerija.
Rengiasi išleisti dar daugiau pinigų
Kaip portalą tv3.lt informavo VSAT Komunikacijos skyriaus vedėjas Rokas Pukinskas, minėtas karšto maisto tiekimo pirkimas yra ne vienintelis.
„Šitas pirkimas, dabar galiu pasakyti, yra mažasis ir tarpinis. Bus didesnis pirkimas. Planuojama, kad jo vertė bus apie 260 tūkst. eurų“, – komentavo vedėjas.
Anot jo, kokiam skaičiui atvykėlių ir kokiam laikui bus skirta šita suma, bus aišku baigus pirkimo konkursą ir sudarius atitinkamą sutartį su tiekėjais.
R. Pukinsko teigimu, kokius patiekalus ar maistą reikės tiekti neteisėtiems migrantams, tiekėjui rekomenduojama atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus.
Vienas iš tokių – Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas „Dėl Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų“.
Jame yra nustatytos rekomenduojamos paros energijos normos vaikams ir suaugusiems, priklausomai nuo jų lyties, amžiaus ir aktyvumo. Taip pat rekomenduojamos paros vitaminų ir mineralinių medžiagų normos vaikams ir suaugusiesiems.
Jeigu vieno nelegalaus migranto maitinimui VSAT išleidžia vidutiniškai po 7,8 euro per dieną, tai atvykusių 3 tūkst. migrantų maitinimas per dieną atsieitų 23,3 tūkst. euro, o per metus – apie 8,5 mln. eurų.
Jeigu migrantų srautas išliks toks pats, tai netrukus vien jų maitinimas Lietuvai kainuos dešimtis milijonų eurų per metus.
Nuo agurkinės ir žemaičių blynų iki šokolado
Pagal VSAT ir bendrovės „Sveikos mitybos partneris“ sudarytą sutartį, neteisėtų migrantų maitinimas turi būti vykdomas 3 būdais.
Vienas iš jų būtų tradicinis maitinimas, kuriame yra kiaulienos ir jautienos mėsa, paukštiena ir žuvis. Kitas būdas – alternatyvus, jame yra jautienos mėsa, paukštiena ir žuvis (kiaulienos nevalgo musulmonai, kurių šiuo metu yra daugiausia tarp atvykėlių).
Trečias maitinimo būdas yra vegetarinis – be mėsos produktų, su žuvies produktais, orientacija į valgiaraščius.
Taip pat sutartyje numatyta, kad patiekalai skirti alternatyviam ir vegetariniam maitinimui turi būti gaminami su augalinės kilmės aliejumi, be gyvūninės kilmės riebalų.
Pagal pateiktus rekomenduojamus meniu, pavyzdžiui, ketvirtadienį, neteisėti migrantai tradiciniams pietums galėtų valgyti: šviežių daržovių sriubą su grietine (300/15 g), natūralų kiaulienos šnicelį (100 g), virtų bulvių (200 g), Pekino kopūstų salotų su paprika (80 g), duonos ir kompoto.
Pasirinkę alternatyvų meniu, pietums jie gautų žirnių sriubos (300 g), jautienos šašlyko su svogūnais (75/20 g), virtų ryžių (200 g), kopūstų pomidorų salotų (85 g), šviežių vaisių kompoto ir duonos.
Tuo metu vegetarams būtų patiekta šviežių daržovių sriuba su grietine (300/15 g), pupelių troškinys (160 g), virtų bulvių (200 g), Pekino kopūstų salotų su paprika (80 g), duonos ir kompoto.
Rekomenduojamuose meniu pusryčiams numatyti ir šokoladukai, glaistyti sūreliai, meduoliai sūrio lazdelių, taip pat kiaušiniai, fermentinis sūris ir kt.
Tarp pietų patiekalų rekomendacijų galima rasti įvairių sriubų, žemaičių blynų su vištiena, mėsos kukulių, befstrogeną, virtinių, keptos žuvies, šašlykų ir kt.
Pavakariams rekomenduojami vaisiai, jogurtai, vafliai. Tuo metu vakarienei galima valgyti dešrelių, sklindžių, košių, salotų ir pan.
