Vežėjų teigimu, praėjusiais metais valdžia pakeitimus priėmė paskubomis – skaičiuojama, kad naujasis rinkliavos skaičiavimas vežėjų mokamą kelių mokestį nuo 2023 m. išaugins kai kuriais atvejais net 20 kartų.
Pokyčiai reikštų, kad prekės brangs
„Jei nebus peržiūrėtos šios naujovės, prognozuojama, kad tai dar skaudžiau smogs ekonominius sunkumus išgyvenantiems transporto sektoriaus verslams, kurie vis labiau traukiasi dėl nepalankios mokestinės politikos Lietuvoje“, – skelbiama Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ pranešime žiniasklaidai.
Be to, pasak pranešimo, didėjantis kelių mokestis gali turėti įtakos kai kurių produktų bei paslaugų kainų augimui. Tai labiausiai pajustų vartotojai, mokėdami daugiau už kasdienes prekes ir paslaugas.
Asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas teigia sutinkantis, kad pokyčiai reikalingi, tačiau jie turėtų būti aptariami ir derinami.
„Būsiu atviras – sutinkame, kad pokyčiai reikalingi, nes ES parama kelių mokesčiams mažėja ir biudžete nebėra pinigų. Ir kad tai būtų subalansuota, prašome perėjimo, o ne tokio drastiško mokesčių pakėlimo“, – sako Z. Buivydas.
Jis prideda, kad, jei nebus korekcijų, tai labai atsilieps transporto sektoriui.
„Kainų struktūroje logistikos kaštai sudaro apie 10 proc. ir ši našta nuguls ant vartotojų pečių. Kol kas sunku pasakyti, kiek kils, bet faktas, kad kils“, – neslepia Z. Buivydas.
Įmonės išsikels iš Lietuvos?
„Linavos“ atstovo teigimu, jei nebus sumažinti kelių mokesčiai, neatmetama, kad Lietuvą gali palikti ir dar daugiau transporto įmonių, nes verslui labai sunku planuoti, kai pokyčiai nėra derinami, o iškart įvedami.
„Tai dėl šio sektoriaus susitraukimo tikrai nukentės valstybės biudžetas. Dėl to ir prašome dabartinio Seimo ir Vyriausybės peržiūrėti mūsų pačių ir narių atneštus pasiūlymus, kaip galima būtų efektyviai subalansuoti šį mokestį“, – sako Z. Buivydas.
Z. Buivydui antrina ir asociacijos „Linava“ prezidiumo narys, UAB „Telmento transportas“ direktorius Artūras Telmentas. Asociacijos narys neslepia, kad priimant sprendimą trūko profesionalaus žvilgsnio.
„Kas tai padarė, tai turbūt neturi supratimo apie transporto verslą ir paprasčiausiai nemoka skaičiuoti. Dabar Lietuvoje norima padaryti brangiausius Baltijos šalyse kelius ir išdidžiai save vadinti tranzito šalimi. Tai tokiu atveju mūsų terminalai tikrai nebus niekam įdomūs, jei čia bus tokie mokesčiai“, – sprendimą kritikuoja A. Telmentas.
A. Telmentas priduria, kad dabar Lietuvos kelius norima apmokestinti taip, kaip Europoje, nors iki to lygio – dar toli.
„Olandija, Liuksemburgas, Danija, Švedija – jie turi 12 eurų vinjetę parai, 33 eurus savaitei ir puikiausi keliai. Vokietijoje 18,6 euro automobiliui, ten turime mokamus parkingus, bet tie pinigai įtraukti taip, kad jei vairuotojas valgys, pinigai jam grįš.
Bet ten apskritai kolonėlėse yra tualetai, nemokami dušai. O kur Lietuvoj kolonėlėj yra dušas?“ – atkreipia dėmesį A. Telmentas.
„Šiuo atveju mokestį mėginama rinkti prieš investuojant. Tai reikėtų išdiskutuoti, koks tas mokestis turėtų būti, kad neatgrasytų mūsų kaip tranzitinės šalies.
Dabar su tokiu mokesčiu Lietuvoje mes už tai negauname nieko. Tai jei planas yra transporto sektorių išgyvendinti – tai judama tikrai gera linkme“, – neslepia A. Telmentas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pernai lapkritį kadenciją baigiantis Seimas leido Lietuvos automobilių kelių direkcijai diegti naują apie 90 mln. eurų vertės kelių apmokestinimo sistemą.
Susisiekimo ministerija tuomet pažymėjo, kad europinė kelių rinkliavos (angl. e-tolling) sistema atitiks Europos Sąjungos principus „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“, bus teisingesnė kelių naudotojų atžvilgiu.
Įmoka bus skaičiuojama atsižvelgiant į automobilio tipą ir išmetamų teršalų kiekio standartus. Mokestis bus imamas tik už važiavimą valstybinės reikšmės magistraliniais keliais. Valstybiniai krašto ir rajoniniai keliai taip pat galės būti apmokestinami, jeigu vežėjai, siekdami išvengti mokesčių, rinksis juos. Važiavimas vietinės reikšmės keliais nebus apmokestinamas.
Ribinis mokestis autobusams ir lengvoms (iki 3,5 tonos) krovininėms transporto priemonėms sieks 3,5-7 cento už nuvažiuotą kilometrą, sunkesnėms – 5–16 centų. Numatyta ir išimčių, pavyzdžiui, nuo kelių rinkliavos bus atleistos krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemos transporto priemonės, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos transporto priemonės.
