Lietuvoje verslo kurti neįmanoma. Sėkmingą verslą dažnai globoja didelė ir piniginga giminystės ranka. Gimęs sukčiumi, greit patapsi ir didžiu verslininku. Tokios ir panašios nuostatos sukasi daugumos lietuvių galvose.
„Balsas.lt“ nusprendė pasidomėti, kokios gi iš tiesų galioja taisyklės steigiant ir plėtojant verslą Baltijos šalyse ir kodėl iš pirmo žvilgsnio estai ir latviai turi geresnes sąlygas steigti savo įmones?
Bankrutuoti lengviau nei įsikurti
Verslininkas, norėdamas įsteigti įmonę, privalo ją užregistruoti. Latvijoje ir Estijoje šis kelias apima penkias procedūras, Lietuvoje – šešias. Skaičiuojant dienų skaičiumi, mes vėlgi velkamės trijulės pabaigoje: Lietuvoje vidutiniškai verslo įregistravimo procedūros užtrunka 22 dienas, Latvijoje 16, Estijoje 7.
Pasaulio Ekonomikos Forumo duomenimis, tarp 139 pasaulio šalių pagal biurokratinės naštos lygį Estija užima 7 vietą, Latvija 88 vietoje, Lietuva -115.
„Nepaisant visų skelbtų pergalių administracinės naštos mažinimo srityje, Lietuvoje visų kontroliuojančių institucijų skaičius labai smarkiai nesumažėjo. Nors buvo minimas tikslas sumažinti jų skaičių perpus, tikrai tokio lygio nebuvo pasiekta“, - atkreipė dėmesį „DnB NORD“ vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.
Anot pašnekovės, Estijoje viskas daug lengviau ir veiksmingiau vyksta dėl to, kad daugelis verslo operacijų buvo įtvirtintos elektroniniu būdu. Lietuvoje tam tikras postūmis šioje srityje jau įvykęs, bet kol kas jis ne visa apimantis. Yra gan siauras ratas tų, kurie galėtų užregistruoti įmonę elektroniniu būdu ir nesivarginti ieškant atitinkamų parašų ir antspaudų. Šiuo atžvilgiu Lietuva ženkliai nusileidžia kaimyninėms šalims.
Nors lietuviams tenka gerokai pamindžikuoti biurokratiniais koridoriais verslą registruojant, nesėkmės atveju kelias gerokai trumpesnis nei kaimynams.
Lietuvoje uždaryti verslą bent jau laiko prasme trunka dvigubai trumpiau negu Estijoje ar Latvijoje, t.y. pusantrų metų. Tuo tarpu abiejose kaimyninėse šalyse ši procedūra vidutiniškai apima tris metus.
„Nežinau, ar tai yra labai geras rodiklis. Įvairiuose tyrimuose nurodoma tai, kad Lietuvoje yra palikta gana daug spragų bankrutuoti ir atidaryti naują įmonę neatsiskaičius su skolinininkais iš praėjusios veiklos“, - pastebėjo J. Rojaka.
Mokesčių daugiausiai sumoka estai
Vertindama Baltijos šalių verslo aplinką, ekonomistė neslėpė, kad tai labai komplikuotas ir sudėtinis reiškinys, apimantis ne tik mokesčių politiką, bet ir daugelį kitų svarbių veiksnių. Nors mokesčiai - svarbu, jie tikrai nėra svarbiausia verslo sąlyga.
„Daug svarbiau yra tokie dalykai, kaip greitai galima būtų įsteigti įmonę, ir kaip gyvybingai ją palaikyti – ar tai yra labai brangu, ar tie kaštai yra paslėpti, ar jie yra aiškūs iš karto. Kartais net ir korumpuotoje valstybėje daug lengviau įsteigti verslą ir jį vykdyti, kadangi iš karto aišku, kiek tas verslas kainuos. Tuo tarpu kai kuriose šalyse, kuriose korupcijos lygis yra aukštas, bet užslėptas, procesai būna labai ilgi ir gali verslininkui kainuoti daug brangiau negu aiškus mokesčių išvardijimas“, - aiškino J. Rojaka.
Jos teigimu, pelno mokesčių sistema Baltijos šalyse, palyginus su Europos Sąjunga, tikrai nėra bloga. Bendras pelno mokesčio lygis visose Baltijos šalyse panašus, Estijoje jis kiek aukštesnis, kadangi yra didesnė bazė, iš kurios yra išskaičiuojamas mokestis. Latvijoje ir Lietuvoje bendras verslo pelno mokestis siekia apie 38 proc., Estijoje beveik 50 proc.
„Bet vėlgi, jeigu yra galimybė uždirbti daugiau pelno, tai ir mokesčiams skirti, kad ir pusę tos sumos, kaip Estijoje, nebus tokia didelė problema. Tačiau jeigu yra daug apribojimų dėl rinkos dydžio, dėl korupcijos ir biurokratijos, o pardavimų ir pelno apimtis nėra labai didelė, tai gali labai skaudžiai atsiliepti ir verslo plėtrai, ir verslo gyvybingumui“, - teigė finansų analitikė.
Lietuviai verslo pradžiai skiria daugiausiai lėšų
Naują įmonę užregistruoti Lietuvoje užtruks kone mėnesį, tačiau nemažiau svarbus ir kitas klausimas – o kiek gi reikėtų turėti pradinių investicijų naujam verslui.
Pasaulio praktikoje šis rodiklis skaičiuojamas minimalaus kapitalo įverčiu procentais nuo pajamų, tenkančių vienam gyventojui.
Pagal šį rodiklį Lietuvos pozicijos gerokai prastesnės nei kaimynų. Latvijoje šis įvertis nesiekia 16 proc., Estijoje sudaro 26 proc., Lietuvoje viršija 36 proc. Tai reiškia, kad įsteigti naują verslą statistiniam gyventojui Lietuvoje yra daug brangiau negu Latvijoje ir Estijoje.
J. Rojaka teigė, kad rodiklių, kuriais galėtume pasipuikuoti prieš kaimynus, deja, bet beveik neturime: „Prieš estus pasirodyti, tiesą pasakius, būtų labai sunku, nes tiek pagal procedūras, tiek pagal laiką, kiek kas užtrunka, estai yra pažengę gerokai toliau. Latviją pagal kai kuriuos rodiklius lenkiame, kai kuriais jie lenkia mus, bet iš esmės tas atotrūkis nėra labai didelis. Abiems šalims reikėtų gerokai pasistengti, kad pasiektų Estijos lygį“, - tvirtino „DnB NORD“ banko atstovė.
Kuria verslus, bet ne darbo vietas
Paradoksas: nors barjerų kurti verslą daug, lietuviai rankų nenuleidžia. Nepaisant visų biurokratinių vingrybių, Lietuvoje įmonių steigimo statistika yra ganėtinai gera. Į tai atkreipė dėmesį ir J. Rojaka, sakydama, kad 2011-ųjų pirmųjų dviejų ketvirčių naujų įmonių steigimo tempai Lietuvoje buvo panašūs į 2000, 2003 ir 2007 metų pradžios steigimo duomenis, o tie metai išties buvo gyvybingi.
„Deja, bet palyginimo su Estijos ir Latvijos steigimo rodikliais šiuo metu neturiu, tačiau per ketvirtį vidutiniškai naujai yra įsteigiama daugiau negu 2500 įmonių“, - dėstė pašnekovė.
Kita vertus, pasak ekonomistės, svarbus dalykas yra ne tiktai naujų įmonių įregistravimas, nes yra daug įmonių, kurios praktiškai nevykdo veiklos, bet ir jų kuriamos darbo vietos. Pagal šį rodiklį, deja, bet mes vėlgi atsiliekame.
Pirmąjį šių metų ketvirtį palyginus su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvoje dirbančiųjų skaičius padidėjo mažiau negu 1 proc., Latvijoje apie 3 proc., Estijoje beveik 7 proc. Kas yra itin svarbu Lietuvai, tai pažiūrėti, kiek buvo sukuriama darbo vietų pagal amžiaus grupes.
Darbo vietų jaunimui iki 24 metų 2011 metų pradžioje buvo sukurta 2,4 proc., tačiau šis rodiklis mažesnis nei praeitąmet. Tuo tarpu Estijoje, kaip atkreipė dėmesį ekonomistė, darbo vietų jaunimui per 2011 metų pradžią padidėjo daugiau kaip penktadaliu.
Koks fenomenas slypi estuose?
Netylant kalboms ir liaupsėms apie tai, kokia šauni ir sparčiai į priekį žygiuojanti yra mūsų tolimesnioji kaimynė Estija, norom nenorom kyla klausimas, ką turi estai, ko neturime mes?
J. Rojaka pastebėjo, kad Estija visų pirma yra mažesnė šalis, kurioje yra žymiai geresnis susitarimas tarp politinių partijų.
„Tai yra svarbu siekiant atlikti tam tikras reformas. Reformų atlikimo greitis šalyje buvo gerokai spartesnis negu Lietuvoje ar Latvijoje. Latviją iš kitos pusės po truputį stumia didysis skolintojas – Tarptautinis valiutos fondas, kuris stovi už nugaros ir praktiškai po vieną žingsnelį vis stumia link reformų. Lietuvos šiuo atžvilgiu nestumia niekas ir todėl politinių partijų gausumas, bendras nesutarimas privedė prie to, kad per krizės metus, kai buvo tinkamiausias laikas tam tikroms reformoms, jų buvo praktiškai įvykdyta ne tiek daug, kiek buvo galima“, - situaciją aiškino „DnB NORD“ banko finansų analitikė.
Tarp Baltijos šalių vyksta lygiavertės lenktynės
Tuo tarpu „Danske bank“ Verslo plėtros vadovas Baltijos šalims Norbertas Žioba, lygindamas Baltijos šalių verslo aplinką, siūlė į ją žvelgti kiek kitokiu žvilgsniu. Jis pasiūlė šalis palyginti apžvelgiant jų makroekonominį bei politinį stabilumą ir įvertinti paprastumą kurti verslą.
„Jeigu pažiūrėtume į makroekonominį stabilumą, istoriškai labai didelių skirtumų šalys nepatyrė. Per paskutinį ekonomikos sąstingį galbūt šiek tiek prasčiau atrodė Latvija, Estija tik šiek tiek atrodė geriau dėl to, kad žiemai ruošėsi vasaros metu. Valstybės finansams nebuvo spaudimo, nes jie buvo sukaupę šiek tiek „riebalų“. Tačiau tas skirtumas tarp šalių nebuvo labai ženklus, nepalyginsi su Graikijos situacija“, - kalbėjo pašnekovas.
Anot jo, lyginant tris Baltijos seses pagal politinį stabilumą, iš esmės būtų galima taip pat dėti lygybės ženklą. Tačiau banko atstovas sutiko, kad paprasčiau naują verslą įkurti – Estijoje, už ką, N. Žiobos pastebėjimu, reikėtų atiduoti estams pagarbą.
„Tikrai negalima būtų pasakyti, kad tarp Baltijos šalių yra atotrūkis, kad kažkas būtų ženkliai nubėgęs į priekį. Yra lenktynės, kuriose dalyvauja trys lygiaverčiai bėgikai ir gal kažkas puse korpuso lenkia. Mes lietuviai, ypatingai mėgstame pasibėdoti, kad pas mus viskas blogiau nei pas kaimyną, o, pavyzdžiui, mūsų šiek tiek tolimesni kaimynai estai labai mėgsta pasakyti, kad pas juos yra tiek gražu, kiek galbūt ir nėra, tačiau iš esmės situacija Baltijos valstybėse yra labai panaši“, - šalis lygino „Danske bank“ verslo plėtros vadovas.
Tyrimai atspindi tik vieną pusę
Nors tarptautiniu mastu atliekami „Doing business“ ir kiti tyrimai rodo gana skirtingus trijų Baltijos šalių rodiklius, N. Žioba siūlė juos vertinti atsargiai: „Kažkiek tiesos kiekviename reitinge be abejo yra, bet dar turbūt nėra išrastas nė vienas reitingas, kuris visame pasaulyje būtų pripažintas vienareikšmiškai objektyviu. Jeigu didesnis akcentas suteikiamas verslo įmonės įkūrimui, tada savaime aišku, kad Estija turės labai daug balų ir gali pašokti reitingų laipteliais labai aukštai, bet kitas klausimas, kiek tai yra aktualu tiems verslams, kurie jau veikia, nes įmonė yra atidaroma vieną kartą“, - atkreipė dėmesį pašnekovas.
Anot jo, Estija gana seniai turi taip vadinamo „vieno langelio-vienos dienos“ principą – šis modelis turėtų atsirasti ir Lietuvoje. Kadangi Estijoje yra išvystytas ir elektroninis parašas, verslininkai gali daug ką padaryti sėdėdami prie savo darbo stalo.
„Jeigu mes būtume gūdrūs ir protingi, neišradinėtume dviračio. Yra ir Estija, ir Vakarų Europos šalys, kurios turi gerai veikiančias praktikas, tikrai būtų galima pasižiūrėti ir iš ko pasimokyti ir pakartoti gerus dalykus, o ne klaidas“, - patarė N. Žioba
Sukčius mato latviai ir lietuviai, bet ne estai
Lygindamas Baltijos šalių verslo klimatus, N. Žioba sutiko, kad šalys iš tiesų turėjo panašią istoriją, tačiau kiekviena tauta išlaikė ir savus kultūrinius skirtumus. Verslo kūrimui neretai turi įtakos ir šalyje vyraujančios religijos nuostatos, todėl protestantų ir Romos katalikų požiūriai gali ne visada sutapti, lygiai taip pat gali išsiskirti ir požiūriai į verslo kūrimą. Todėl, pasak pašnekovo, negalima būtų teigti, kad Baltijos šalių mentalitetai yra analogiški.
Klausiamas apie Lietuvoje itin įsišaknijusius stereotipus, kad dauguma verslininkų vagys, o verslą sėkmingai plėtoja tik tie, kurie turi įtakingų giminaičių, pašnekovas sutiko, kad tokių nuomonių iš lietuvių ar latvių karts nuo karto tenka išgirsti ir jam, tačiau kiek pagalvojęs pridūrė, kad štai iš estų tokių nusiskundimų nėra girdėjęs.
J. Rojaka jam pritarė, sakydama, kad neigiamų atsiliepimų apie verslininkų įvaizdį galima pasiskaityti tiek latvių, tiek ir lietuvių spaudoje, o štai estai šiuo požiūriu yra ramesnė tauta.
„Kas yra svarbu – tai bendras pasitikėjimo lygis tiek tarp verslininkų, tiek tarp verslininkų ir politikų. Estijoje jis yra gerokai geresnis negu Latvijoje ir Lietuvoje. Pagal Pasaulio Ekonomikos Forumo 139 šalių sąrašą, Lietuva pagal šį rodiklį yra 108 vietoje, Latvija yra nusiritusi dar žemiau 119 poziciją, tuo tarpu estai 53. Bendrą pasitikėjimą nulemia ne tik kultūriniai skirtumai. Jeigu yra nustatomos programos ir jų yra laikomasi, pasitikėjimas atsiranda, o jeigu pradedama nesilaikyti pažadų, tai pasitikėjimą prarasti labai lengva, tačiau jį atgauti ganėtinai sudėtinga“, - aiškino „DnB NORD“ banko vyriausioji ekonomistė.
Kurią Baltijos šalį rinktis verslui?
„Kadangi aš esu Lietuvos pilietis, tai savaime aišku, kad verslui rekomenduočiau Lietuvą. Kiekvienas mūsų turėtų ir džiaugtis už savo valstybę, ir stengtis už ją“, - optimistiškai kalbėjo N. Žioba.
J. Rojaka į šį klausimą taip pat žvelgė per pilietiškumo prizmę, tačiau surado tiek stipriųjų kaimynų, tiek ir gimtosios šalies verslo pusių.
„Lietuvoje aš matau daug galimybių, t.y. ir didesnė rinka, ir gana sumanūs verslininkai. Žinoma, verslo sąlygų palengvinimas duotų didžiulį impulsą tiek verslo kūrimui, tiek ir bendram ekonominiam augimui. Perspektyvų ir potencialo Lietuvoje yra labai daug, bet kaip tas potencialas bus įgyvendinamas, kaip visi pliusai bus pasiimami iš bendros aplinkos, jau kitas klausimas. Estija, nepaisant visų gerų rodiklių, turi tam tikrą prisirišimą prie Skandinavijos rinkų. Tiek Latvija, tiek Lietuva turi didžiulį pliusą, kad yra vartai į NVS šalis. Šiuo atveju potencialas yra didžiulis, kadangi tiek prekyba, tiek kapitalo įplaukų iš Europos ir NVS šalių srautai yra didžiuliai. Iš esmės aš nematau barjerų, kodėl Lietuva negalėtų labai sėkmingai konkuruoti ne tik su Estija, bet ir su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Vienintelis dalykas, ko reikia ir pritrūksta, – tai ryžto ir susitarimo reformoms“, - apibendrindama kalbėjo finansų analitikė.
