Rugpjūčio 29 – rugsėjo 5 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 107,97 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje elektros kaina augo po 12 proc. ir buvo 107,31 euro už MWh.
„Elektros kainų augimą Baltijos šalyse labiausiai lėmė padidėjusios kainos Šiaurės šalyse. Elektros energijos srautas iš Švedijos (SE4 zonos) mažėjo 66 proc., iš Rusijos – 25 proc. Tuo tarpu energijos srautas iš Suomijos augo tik 2 proc., palyginti su ankstesne savaite“, – pranešime sako „Elektrum Lietuvos“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.
Vidutinė „NordPool“ biržos kaina praėjusią savaitę kilo 9 proc. iki 77,88 euro už MWh.
Per savaitę bendras elektros suvartojimas Baltijos šalyse mažėjo 1 proc. iki 493 gigavatvalandžių (GWh). Lietuvoje suvartotos elektros kiekis išliko toks pats – 219 GWh. Latvijoje elektros suvartota 1 proc. mažiau – 129 GWh, Estijoje vartojimas menko 2 proc. iki 145 GWh.
Elektros gamybos apimtys Baltijos šalyse praėjusią savaitę augo 32 proc. ir siekė 244 GWh. Lietuvoje gamyba didėjo 55 proc. iki 86 GWh, Estijoje ji augo 33 proc. iki 121 GWh, Latvijoje gamybos mastas mažėjo 3 proc. iki 37 GWh.
Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 49 proc. joms reikalingos elektros. Lietuvoje pagaminta 39 proc., Latvijoje – 29 proc., o Estijoje – net 83 proc. šaliai reikalingos elektros.
Rugpjūtį kaina išliko aukšta
Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pirmadienį skelbė, kad vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje rugpjūtį išliko aukšta ir, palyginti su šių metų liepa, – mažėjo apie 1 proc. Pasak jos, elektros kainų lygį lėmė apyvartinių taršos leidimų (ATL) bei dujų brangimas, sumažėjusi vėjo generacija.
Praėjusį mėnesį „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 87,7 euro už MWh.
„Elektros rinka toliau kaista dėl itin sparčiai brangstančių gamtinių dujų ir taršos leidimų kainų. Elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių sudaro vis dar nedidelę dalį paklausos, o vasarą vėjo gamyba dar labiau sumažėja dėl ramių ir saulėtų orų, todėl likusią dalį turi kompensuoti išbrangusios šiluminės elektrinės“, – operatorės pranešime komentuoja „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Pasak bendrovės, didžiausią įtaką kainų augimui praėjusį mėnesį turėjo visoje Europoje brangstantys ATL, kurie brango dešimtadaliu. Paskutinį vasaros mėnesį buvo pasiektas visų laikų ATL kainų rekordas – 60 eurų už toną. Dujų kainos pakilo daugiau nei 5 proc., o dėl itin pabrango šiluminių elektrinių gamyba.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, taršos leidimų ir dujų kainos augo, atitinkamai, 103 proc. ir 83 proc.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį išliko stabilus ir siekė 987 GWh, o vietos elektrinės užtikrino 31 proc. šalies elektros suvartojimo.
Elektros gamyba Lietuvoje per mėnesį sumažėjo 3 proc. iki 302 GWh. Lietuvoje didžiausią vietinės gamybos dalį rugpjūtį sudarė šiluminės elektrinės, pagaminusios 40 proc. elektros, vėjo elektrinės gamino 31 proc., hidro ir saulės elektrinės sudarė 23 proc., likusios elektrinės gamino 6 proc.
Bendras importo srautas rugpjūtį sudarė 71 proc. šalies suvartojimo. Daugiausiai – 41 proc. buvo importuojama iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 36 proc. – iš Latvijos, iš Lenkijos – 12 proc., likusi 11 proc. dalis – iš trečiųjų šalių.
