Elektros energijos kainos visame pasaulyje kyla pasaulinei ekonomikai atsispiriant iš pandemijos nuosmukio, o tai kelia rūpesčių dėl infliacijos. Europoje taip pat svarbus faktorius yra užsibrėžtas planas mažinti išskiriamo anglies dioksido kiekį, o komunalinių paslaugų tiekėjai ir vartotojai moka arti rekordinių kainų, kad nusipirktų taršos leidimų, reikalingų toliau gaminti energiją iš iškastinio kuro.
Prie to išaugusių elektros energijos kainų prideda ir gamtinių dujų trūkumas, o sąskaitą galiausiai turės padengti vartotojai, pažymima „Bloomberg“. Ispanija jau buvo priversta mažinti energijos mokesčius, nes elektros kainos pakilo iki rekordinio lygio, Jungtinė Karalystė šiemet jau antrą kartą didino komunalinių paslaugų kainas.
Baiminamasi ir gyventojų nepasitenkinimo taršos mokesčiais
Didesnės išlaidos yra vis didesnis galvos skausmas Europos politikams likus mažiau nei 100 dienų iki pasaulio lyderių susitikimo Škotijoje, kuriame tikimasi pasiekti susitarimą dėl taršos mažinimo „iki grynojo nulio“ (siekiamybė sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų pasekmes, o tam reiktų sumažinti taršą bent 50 proc. – red. past.).
Šalių valdžios bijo neigiamos reakcijos, nes didesni komunaliniai mokesčiai padidina rinkėjų pasipriešinimą mokėti už perėjimą prie netaršios energijos. Šveicarijos rinkėjai šiemet jau atmetė ambicingą klimato įstatymą, kuris padidintų mokesčius už tokius dalykus kaip skraidymas ir vairavimas.
„Ar gatvėse pamatysime geltonas liemenes, ar pakartosime Šveicarijos referendumą? – retoriškai klausė Paryžiaus politinių studijų instituto energetikos profesorius Thierry Brosas. – Nesitikėkite būti perrinkti, jei tiek daug žmonių atsidurs energijos skurde. Tai bus pažadinimo skambutis vyriausybėms“.
Nepaisant to, kad Europa išsikėlė ambicingus taršos mažinimo 55 proc. (iki 2030 m., lyginant su 1990 lygiu) planus, kai kurios šalys pradėjo abejoti realiu to įgyvendinimu.
„Bloomberg“ duomenimis, Prancūzija užsiima lobizmu, kad sumažintų arba atidėtų naują siūlomą šildymo ir kelių transporto paną. Dar kelios ES šalys, įskaitant Nyderlandus ir Vengriją, taip pat nerimauja dėl galimo visuomenės nepasitenkinimo.
Analogiška situacija ir Jungtinėje Karalystėje, kur valdžia turės kažkaip įtikinti 600 tūkst. žmonių atsisakyti savo dujinės šildymo įrangos mainais į brangesnę, bet labiau ekologišką.
„Iš esmės tai mūsų karta, kuria užkrauta perėjimo prie kitų energijos šaltinių kaina, – aiškina Oksfordo universiteto ekspertas Jonathanas Sternas. – Kaip tai atrodys dešimtmečio viduryje, jei jiems bus pasakyta, kad nepasieksime Paryžiaus susitarimo tikslų, jau nekalbant apie grynąjį nulį? Kaip tai pakeis jų požiūrį?“
Kylančios dujų kainos: pasiektas pastarųjų metų rekordas
Dujų kaina spalio mėnesio sandoriams pasiekė 600 dolerių už vieną tūkstantį kubometrų, rodo „ICE Futures“ biržos duomenys. Tai yra rekordinė kaina nuo 2018-ųjų gruodžio.
Viena iš dujų kainos šuolio priežasčių – laikinas rusiškos žaliavos tiekimo sutrikimas Jamal-Europa dujotekiu. Po rugpjūčio 5-ąją vienoje „Gazprom“ gamykloje kilus avarijai Europos šalyse juntamas dujų deficitas.
„Refinitiv“ ekspertė Marina Cygankova „RIA Novosti“ pasakojo, kad aukštas kainas lemia žemas šiaurės vakarų Europos regiono saugyklų atsargų kiekis ir komplikuota situacija su dujotekio „Nord Stream 2“ paleidimu.
Kainą rinkoje gali auginti ir ES teismų sprendimas
„Nord Stream 2“ susidūrė su Europos šalių teismų ribojimais. Diuseldorfo teisme buvo pralaimėtas ieškinys dėl dujotekio atlaisvinimo nuo atnaujintos Europos Sąjungos dujų tiekimo direktyvos. Joje yra draudimas žaliavą išgaunančiai bendrovei valdyti ir dujotekį, kuris yra nutiestas į ES šalių teritorijas. „Nord Stream 2“ atveju tai reiškia, kad „Gazprom“ gali būtų užpildyti ne daugiau nei 50 proc. turimų apimčių.
Likę pajėgumai turėtų būti rezervuojami nepriklausomam tiekėjui. Rusijoje tai net teoriškai neįmanoma, nes „Gazprom“ yra monopolistas – vienintelis dujų tiekėjas turimais dujotekiais.
Praėjus valandai po apeliacinio teismo Vokietijoje sprendimo „Gazprom“ sustabdė prekybą dujomis 2022-iesiems metams pirkėjams iš Europos per savo pačių elektroninę prekybos sistemą.
Tiesa, įsigyti dujų iš Rusijos neįmanoma tik pirmam ketvirčiui ir visiems 2022-iesiems metams, o prekyba dujomis 2022-2023 m. žiemos sezonui vis dar galima.
Tokiu būdu „Gazprom“ bus priversta paklusti ES nuostatoms ir atskirti dujotekio ir juo tiekiamų dujų savininkus, o taip pat įsileisti nepriklausomus dujų tiekėjus, leidžiant naudotis iki pusės savo turimų pajėgumų, jeigu eksportuos dujas į ES teritoriją, rašoma „Lenta“.
