„Vertinant galimo mokesčių vengimo požiūriu, turto ir pajamų deklaracijų duomenys yra analizuojami ir lyginami su Valstybinės mokesčių inspekcijos turimais bei iš trečiųjų šaltinių gautais duomenimis apie asmenų gautas pajamas, turimą turtą ir išlaidas. Toks vertinimas yra atliekamas pagal dešimtis parametrų.
Vėliau, naudojant taikomus atrankos kriterijus, pavyzdžiui, neatitikimas tarp gaunamų pajamų ir turimo turto, deklaruotų turimų lėšų ne banke suma ir kitus, yra vykdoma tikrintinų gyventojų atranka. Būtent pagal gyventojų pajamų mokesčio ir turto deklaracijų duomenis, VMI nustato mokesčių vengimo požiūriu rizikingus gyventojus“, – Etaplius.lt pasakojo Šiaulių apskrities VMI Kontrolės departamento direktorė, atliekanti viršininko funkcijas, Zonė Lapienė.
Šiaulių AVMI tikrino 13 valstybės tarnautojų ir jų sutuoktinių, kurie 2009, 2010 metų metinėse gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje nurodė disponuojantys didelėmis piniginėmis lėšomis, laikomomis ne banke.
Po šių asmenų duomenų analizės paaiškėjo, kad tik trijų gyventojų pajamos adekvačios sukauptoms piniginėms lėšoms, o 10 asmenų patikslino savo deklaracijas – pakito piniginių lėšų ne banke suma. Ji sumažėjo per 1,6 mln. litų.
„Gyventojų turto deklaracijose nurodytos „lėšos ne banke“ yra vienas iš kriterijų, taikomų mokesčių vengimo požiūriu atrenkant rizikingiausius gyventojus tikrinimams. Atrankos metui šių santaupų dydis yra lyginamas su gyventojo pajamomis, o ženklus minėtų rodiklių neatitikimas vertinamas kaip neteisingo deklaravimo, pavyzdžiui, siekiant paslėpti neteisėtu būdu gautas pajamas, rizika“, – aiškino Z. Lapienė.
Atliekant asmenų, deklaravusių ženklias pinigines lėšas ne banke, kontrolės veiksmus, asmenų prašoma pagrįsti šių santaupų šaltinius. Nepagrindus turimų santaupų pajamų šaltiniais, daroma išvada, kad asmuo jų neturi ar neturėjo. Jeigu asmuo realiais šaltiniais nepagrįstomis santaupomis bandė pateisinti turto įsigijimą ar kitas realiai patirtas išlaidas, tai patikrinimo metu konstatuojama, jog asmuo tą turtą įsigijo arba išlaidas patyrė iš kitų pajamų, kurios nebuvo deklaruotos ir apmokestintos įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu atveju mokesčiai apskaičiuojami patikrinimų metu.
Vadovaujantis VMI prie Finansų ministerijos viršininko įsakymu patvirtintomis „Mokesčių mokėtojo grynųjų pinigų skaičiavimo ir Mokesčių mokėtojo grynųjų pinigų skaičiavimo akto formos užpildymo taisyklėmis“, mokesčių administratorius gali duoti nurodymą mokesčių mokėtojui pateikti grynus pinigus suskaičiuoti.
„Atrankos metu didžiausias dėmesys skiriamas asmenų turimo turto ir pajamų neatitikimui, taip pat asmenims, kurie neturi žinomų pajamų šaltinių, tačiau įsigijo turtą, jį išlaiko, patiria kitas išlaidas, t. y., kurie galimai gauna nedeklaruotų pajamų, įskaitant pajamas, galimai gaunamas iš neteisėtos veiklos, šešėlinės ekonomikos“, – vardijo Z. Lapienė.
