Valstybės kontrolė atliko 2007 metų Valstybės skolos, suteiktų paskolų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir suteiktų valstybės garantijų auditą.
Valdžios sektoriaus skola praėjusiais metais sudarė 16,7 mlrd. Lt, per metus ji padidėjo beveik 12 proc. Valstybės skolos našta vienam Lietuvos gyventojui sudarė beveik 5 tūkst. Lt. Per metus ketvirtadaliu išaugo skolos valdymo išlaidos, kurios praėjusiais metais sudarė beveik 711 mln. Lt.
Įstatymų laikėsi, o balanso?
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė konstatavo, kad buvo laikomasi visų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme bei Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi politikos krypčių apraše nustatytų Vyriausybės skolinimosi limitų.
Tačiau kontrolierė atkreipė dėmesį, kad šalis neišnaudojo visų galimybių ekonomikos augimo metu subalansuoti valstybės biudžetą, todėl valstybės skola kasmet didėja. Be to, Vyriausybė neturi ilgalaikės skolos valdymo strategijos, kurioje būtų nustatytas optimalus skolos lygis ir skolinimosi tikslai, subalansavus valstybės biudžetą.
2007-ųjų ataskaitų duomenys – nepilni
Valstybės skolos ataskaitų duomenys, auditorių nuomone, nėra pilni. Jose neatskleistos sukauptos mokėtinos palūkanos už valstybės vardu prisiimtus skolinius įsipareigojimus ir paskolas, suteiktas su valstybės garantija ir gautinos palūkanos už suteiktas paskolas iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų. Nėra visos informacijos apie būsimus ilgalaikius valstybės įsipareigojimus pensijų reformai vykdyti, Ignalinos atominės elektrinės uždarymui ir kitoms reikmėms.
Finansų ministerija nepakankamai kontroliavo, kaip savivaldybės vykdė įsipareigojimus pagal trumpalaikių paskolų sutartis – negrąžintos paskolos metų pabaigoje sudarė 61 mln. Lt, paskolų laiku negrąžino 20 savivaldybių.
Valstybės kontrolė Vyriausybei ir Finansų ministerijai pateikė konkrečius siūlymus, kurių įgyvendinimas padėtų taupiau, efektyviau ir rezultatyviau valdyti valstybės skolą.
Ragina aiškiau reglamentuoti ataskaitų rengimą
Valstybės kontrolierė R. Budbergytė Seimui taip pat pateikė Išvadą dėl 2008-ųjų Valstybės skolos ataskaitos. Valstybės skola praėjusiais metais sudarė 17,4 mlrd. Lt, per metus ji išaugo 4,1 proc. Valstybės skolos našta vienam Lietuvos gyventojui metų pabaigoje buvo 5 409 Lt. Lietuvos valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP sudarė 15,6 proc. ir išliko vienas mažiausių tarp Europos Sąjungos šalių. Taigi jis 4 kartus mažesnis negu Europos Sąjungos šalių vidurkis ir Mastrichto sutartimi nustatytas kriterijus.
Valstybės kontrolė pasiūlė kelis tobulintinus dalykus. Skoliniams įsipareigojimams vykdyti būtų galima efektyviau panaudoti laikinai laisvas valstybės fondų lėšas, nes praėjusiais metais buvo atvejų, kai Vyriausybė skolindavosi, nors tuo pat metų valstybės fondų sąskaitose būdavo laikinai laisvų lėšų. Auditoriai pabrėžė, kad Seimas turėtų gauti daugiau informacijos apie valstybės skolą: ataskaitoje turėtų būti atskleista valdžios sektoriaus skolos valdymo išlaidos, sukauptos mokėtinos palūkanos, neapibrėžti valstybės įsipareigojimai. Todėl siūloma patobulinti Valstybės skolos apskaičiavimo taisykles, aiškiau reglamentuoti paskolų, kurios suteikiamos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir suteiktų valstybės garantijų ataskaitų rengimą.
Pripažįsta skolos augimo grėsmę
Ministro Pirmininko patarėjas Mykolas Majauskas šiandien išplatintame Vyriausybės pranešime priminė, kad jau šiais metais valstybės skola gali pasiekti 30 proc. nuo bendro vidaus produkto, lyginant su 16 proc. 2008 metais.
Todėl esą būtina tęsti griežtą finansų konsolidavimo politiką siekiant kontroliuoti augančią valstybės skolos naštą. Pasak patarėjo, priešingu atveju nevaldomas skolos augimas keltų riziką ne tik neatitikti Mastrichto kriterijų ir sukliudytų ateityje įsivesti eurą, bet ir grėsmingai didintų valstybės skolos aptarnavimo kaštus, kurie 2010 m. gali pareikalauti papildomų 700 mln. litų.
Ministro Pirmininko patarėjas pabrėžė, jog Vyriausybė neketina pasiduoti pagundai gausiai skolintis atsiribojant nuo reikalingų, kartais skausmingų, bet būtinų ir ryžtingų sprendimų, kurie neleistų valstybės skolos naštai tapti nepakeliama. „Ir ateityje planuojama laikytis Vyriausybės vykdomos atsakingos fiskalinės politikos, kartu efektyviau valdant valstybės turtą bei optimizuojant patį valstybės valdymą“, - teigiama pranešime.
„Sėkmingu skolinimusi“ vis tik džiaugiasi
Pasak šiandienos Vyriausybės pranešimo, spalio pradžioje Lietuvos Vyriausybei pavyko sėkmingai išplatinti 1,5 mlrd. JAV dolerių (3,85 mlrd. litų) vertės obligacijų emisiją su 6,75 proc. palūkanomis. Tarptautinėse rinkose išplatinti vertybiniai popieriai „sudaro sąlygas Lietuvai pačiai stabilizuoti savo finansus be išorinės pagalbos su sąlyga, jog ir toliau bus vykdoma atsakinga taupymo ir racionalių struktūrinių reformų politika“.
Pasak M. Majausko, išplatinta obligacijų emisija rodo didėjantį tarptautinių rinkų pasitikėjimą Lietuvos Vyriausybės vykdoma finansų ir ekonomine politika. „Investuotojai, matydami aiškius atsakingos fiskalinės politikos rezultatus, palankiau vertina šalies kredito riziką. Labai svarbu pažymėti, kad šios emisijos palūkanų norma 6,75 proc. yra tik nežymiai didesnė už ankstesniais metais išplatintas Lietuvos euroobligacijas. 2002 m. išplatintu euroobligacijų palūkanų norma buvo 5,875 proc., 2007 m. – 4,85 proc. Akivaizdu, jog skolinimosi kaštai artėja prie įprastinio skolinimosi lygio“, - sakė Premjero patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais.
