VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė sako, jog šių metų 2 proc. realaus BVP augimo prognozę lėmė palankesni nei tikėtasi pirmojo ketvirčio duomenys.
„Ekonomikos augimą labiausiai skatins namų ūkių vartojimas, kurį didins lėtėjant infliacijai ir augant darbo užmokesčiui stiprėjanti gyventojų perkamoji galia. Prie ekonomikos augimo taip pat prisidės investicijos, tačiau lėtesniu tempu, nei projektuota kovo mėnesį“, – pranešime sakė J. Rukšėnaitė.
„2025–2027 metais atsigaunant eksporto rinkoms ekonomikos plėtra turėtų grįžti į įprastesnes 3 proc. augimo vėžes. Kita vertus, neapibrėžtumas dėl tarptautinės aplinkos išlieka“, – teigė VK atstovė.
VK skaičiuoja, kad šiemet suderinta vidutinė metinė infliacija sieks 1,6 proc., o vėlesniais metais dėl augančių paslaugų kainų ji padidės iki 2,3 proc.
„Šiais metais energetika bus pagrindinis infliaciją mažinantis veiksnys. Infliacijai mažėti daugiau neleis paslaugų kainų augimas“, – teigia VK.
Institucija prognozuoja, kad užimtųjų skaičius šiemet augs 0,7 proc., vėlesniais metais smuks atitinkamai 0,2, 0,3 ir 0,1 proc. Vidutinis darbo užmokestis (iki mokesčių), prognozuojama, šiemet didės 9,1 proc., vėliau jo augimas mažės iki 8,4 proc., 7 proc. ir 5,5 proc.
Vis dėlto, pasak VK, rizikos dėl tolesnio Lietuvos ekonomikos augimo labiausiai susijusios su geopolitine situacija ir tarptautine prekyba.
„Rusijos karas Ukrainoje, neramumai Artimuosiuose Rytuose kelia rizikas tarptautinei prekybai ir pasaulio ekonominei raidai. Vis akivaizdesnis klimato kaitos poveikis gali neigiamai paveikti tiekimo grandines ir infliaciją. Taip pat, grįžimas prie fiskalinės drausmės taisyklių taikymo gali riboti vyriausybių galimybes skatinti ekonomikas, o tai galėtų mažinti ir Lietuvos eksporto paklausą. Vis dėlto geresnė padėtis darbo rinkoje, spartesnė viešųjų investicijų plėtra ir mažiau ribojanti monetarinė politika gali paskatinti veržlesnį ekonomikos augimą“, – teigia Valstybės kontrolė.
Įvertinusi Finansų ministerijos birželį paskelbtą 2024–2027 metų ekonominės raidos scenarijų, VK pareiškė, kad jis atitinka įvardytas prielaidas ir yra pagrįstas aktualiais statistiniais duomenimis. Abiejų institucijų požiūris dėl Lietuvos ekonomikos perspektyvų yra panašus, teigia VK.
Finansų ministerija birželį skelbė, kad šalies ekonomika šiemet augs augs 2,1 proc., o 2025 metais – 2,9 proc., metinė infliacija sieks 1,1 proc., 2025 metais – 2,2 proc., o vėlesniais metais turėtų išlikti artima 2 proc.
Atlyginimai šiemet vidutiniškai augs 9,5 proc., kitąmet – 6,4 proc., nedarbo lygis turėtų siekti 7,2 proc., o vėliau mažės.
