Mažai kam žinoma, tačiau Lietuvos valstybei, tai yra visiems mokesčių mokėtojams, vis dar priklauso daugybė poilsio namų, kurių plotas skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių kvadratinių metrų.
Nemažai tokių poilsio namų turi įvairios švietimo įstaigos – pavyzdžiui, universitetai. Jie valdo ne vienus poilsio namus Palangoje, Neringoje, Druskininkuose ir kitose vietose.
Juose galėtų apsistoti nuo karo bėgantys ukrainiečiai, tačiau institucijos jų priimti neskuba. Dar daugiau, kai kurios netgi turėjo planų išnuomoti poilsio namus komerciniais pagrindais.
Norėjo išnuomoti operatoriui
Vytauto didžiojo universitetas (VDU) valdo poilsio paskirties pastatų, kurių bendras plotas viršija 1,1 tūkst. kv. m.
VDU Marketingo ir komunikacijos departamento specialistas Martynas Gedvila pripažino, kad jo atstovaujama aukštoji mokykla norėjo išnuomoti jai priklausančius poilsio namus.
„Universitetas vasario 4 d. kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją prašydamas leisti viešo konkurso būdu išnuomoti dalį VDU patikėjimo teise valdomo pastato adresu Birutės al. 23, Palanga. Šio pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio.
Nuomotiną plotą buvo planuota skirti poilsio ir apgyvendinimo paslaugoms, kurios būtų buvę teikiamos VDU darbuotojams, akademinei bendruomenei, studentams ir svečiams. Išnuomojus dalį pastato, buvo planuota paskirti poilsio namų operatorių, siekiant, kad būtų teikiamos kokybiškos ir profesionalios apgyvendinimo ir poilsio paslaugos“, – komentavo M. Gedvila. Tačiau, anot jo, kovo 24 dieną universitetas šį procesą nutraukė. VDU atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad minėtas patalpas buvo galima naudoti tik vasarą. Esą jos yra nešildomos, todėl jų nebūtų galima naudoti ukrainiečių apgyvendinimui.
„Tačiau universitetas yra pasiruošęs priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius savo esamose patalpose. Šiuo metu galime priimti (apgyvendinti) iki 400 asmenų iš Ukrainos“, – tikino VDU atstovas ir pridūrė, kad universitetas vykdo įvairias iniciatyvas paremti Ukrainai.
M. Gedvila informavo, kad šiuo metu VDU laukia atvykstant daugiau nei 30 asmenų iš Ukrainos.
Poilsio namus naudoja pagal paskirtį
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) turi poilsio paskirties pastatų, kurių plotas siekia beveik 3,2 tūkst. kv. m.
Tarp jų ir Palangoje esančius 1,2 tūkst. kv. m poilsio namus. Į klausimą, kiek turi nenaudojamų poilsio paskirties patalpų, kuriose būtų galima apgyvendinti ukrainiečius, LSMU Komunikacijos tarnyba atsakė taip:
„LSMU neturi poilsio paskirties nekilnojamo turto, kuris būtų nenaudojamas. Turimose poilsiavietėse esamos sąlygos nepritaikytos ilgalaikiam gyvenimui, ypač dėl šilumos tiekimo ir kitų aspektų. Šiuo metu visus gautus prašymus registruojame ir svarstome LSMU Ekstremaliųjų situacijų valdymo komisijoje.“
Pasak tarnybos, poilsio namai Palangoje naudojami „pagal paskirtį“, o jie, be kita ko, esą pritaikyti funkcionuoti tik vasarą.
Vilniaus universitetas (VU) valdo valstybei priklausančių poilsio paskirties pastatų, kurių bendras plotas viršija 4,4 tūkst. kv. m.
VU kancleris Raimundas Balčiūnaitis informavo, kad jo atstovaujama įstaiga galėtų priimti kelis šimtus karo pabėgėlių.
„VU turi vieną poilsio paskirties pastatą, kuris nėra naudojamas, bet jis nėra tinkamas ukrainiečių apgyvendinimui dėl jo būklės. Tačiau VU yra pateikęs valstybės institucijoms visą patalpų, kuriose galėtų apgyvendinti apie 400 nuo karo bėgančių žmonių, sąrašą.
Šiuo metu ukrainiečių studentai ir akademinis personalas iš Ukrainos yra apgyvendinamas VU studentų bendrabučiuose ir svečių namuose. Sparčiausiai pildosi Saulėtekyje esančių bendrabučių vietos. Šiuo metu ten jau gyvena apie 70 naujai atvykusių ukrainiečių“, – komentavo Raimundas Balčiūnaitis.
Pabėgėlius jau apgyvendino
Kauno technologijos universitetas (KTU) valdo poilsio paskirties pastatus, kurių bendras plotas viršija 6,4 tūkst. kv. m.
KTU atstovas žiniasklaidai Mantas Lapinskas priminė, kad jo atstovaujama įstaiga kovo pradžioje skelbė apie galimybę priimti 426 Ukrainos aukštojo mokslų atstovus arba pabėgėlius, kuriems reikės prieglobsčio.
„Juos apgyvendiname savo poilsio bazėse ir bendrabučiuose Kaune. Bėgantiems Ukrainos studentams taip pat siūlomos nemokamos studijos anglų kalba KTU tam tikrose kryptyse“, – komentavo M. Lapinskas.
Jo teigimu, KTU nuo kovo mėnesio pradžios priglaudė 29 pabėgėlius iš Ukrainos.
„20 jų gyvena mūsų poilsio bazėje Palangoje, 8 jau susirado savo gyvenamąją vietą ir išsikėlė.
Kaune, kur pabėgėliams numatytos vietos bendrabučiuose, šiuo metu turime vieno Ukrainos universiteto doktorantę su vaikučiu, kurią priėmėme ir į darbą kaip stažuotoją“, – vardijo KTU atstovas.
Prireikus apgyvendins konteineriniuose namuose
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad skirtingų ministerijų ir savivaldybių pateiktais duomenimis, šiuo metu yra registruota beveik 500 apgyvendinimo vietų, kuriose laikinai galėtų įsikurti apie 17,5 tūkst. asmenų.
„Didžioje dalyje registruoto NT nuo karo pabėgusius žmones galima būtų apgyvendinti nedelsiant. Dalyje NT reikalingos papilomos investicijos (baldai, virtuvės ir t.t.). Dalis NT nepritaikyta žmonių su negalia poreikiams.
Artimiausiu metu NT sąrašas bus papildytas ir masinio apgyvendinimo patalpomis (sporto salės, mokyklų patalpos ir t.t.), todėl potencialių apgyvendinimo vietų padaugės. Masinėse apgyvendinimo vietose nuo karo pabėgę žmonės apgyvendinami Lenkijoje ir kt. šalyse“, – aiškino ministerijos specialistai.
Jų teigimu, valstybei priklausančiame NT šiuo metu jau gyvena beveik 5 tūkst. asmenų.
„Prioritetas yra atvykusius karo pabėgėlius apgyvendinti privačiuose fizinių arba juridinių asmenų būstuose.
Šalies gyventojai ir verslas, kurie leis karo pabėgėliams laikinai neatlygintinai apsigyventi gyvenamuosiuose būstuose, viešbučių, poilsio, gydymo arba sodų paskirties patalpose, galės pasinaudoti kompensacija“, – komentavo ministerijos specialistai, tačiau nepatikslino, kodėl pasirinktas toks prioritetas.
Tačiau valdininkai priminė, kad kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais ukrainiečiams priklausys nuo to, kiek patalpose apsigyvens asmenų. Už vieną apgyvendintą asmenį iš Ukrainos siūloma mokėti 150 eurų, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste, – po 50 eurų per mėnesį. Išmokos dydis nepriklausys nuo to, kurioje Lietuvos vietoje yra būstas, kuriame apgyvendinti ukrainiečiai.
„Pagal turimus duomenis, valstybės valdomame NT galime apgyvendinti apie 17 tūkst. asmenų, tačiau papildžius būsto registrą papildomomis masinio apgyvendinimo patalpomis, šis skaičius bus kur kas didesnis.
Kai bus panaudotos visos valstybės ir savivaldybių valdomo turto galimybes, prireikus bus įrengiami konteineriniai apgyvendinimo moduliai“, – nurodė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
